Yla, Stasys. Juozas Mažeika. – Vilnius, 1968. Knygos viršelis

J. Mažeika lankė Pagramančio (Tauragės r.) pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Tauragės gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. 1927 m. pradėjo mokytis Kauno muzikos mokykloje, O. Marini klasėje, tačiau netrukus mokslus nutraukė. Kunigams saleziečiams padedant, tobulinosi Veronoje (Italija). 1927 m. grįžo į Lietuvą. 1927–1944 m. gyveno Kaune. 1927–1930 m. dainavo Valstybės teatro chore. 1930 m. debiutavo Valstybės teatro scenoje kaip operos solistas. 1936–1938 m. gastroliavo užsienyje. Įgijo tarptautinį pripažinimą. 1937 m. tapo Vienos tarptautinių vokalistų konkurso laureatu – laimėjo sidabro medalį. 1939 m. tobulinosi Italijoje. 1944 m. apsigyveno Vilniuje. 1944–1958 m. dainavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 1945 m. dainininkui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas [3, 4, 7]. J. Mažeika mirė 1976 m. liepos 31 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. J. Mažeikos kapas yra kapinių pietvakarinėje dalyje, pagrindinio tako dešinėje pusėje. Antkapį sudaro žemių sampilas ir atlašai pastatyta pilko marmuro plokštė su iškaltu įrašu: „Juozas Mažeika 1907–1976“ [6, 12].

J. Mažeika yra sukūręs daugiau nei 40 vaidmenų. Su dideliu pasisekimu dainavo geriausias baritono partijas. Svarbiausi vaidmenys: Eskamiljas (G. Bizet „Karmen“), Valentinas (Ch. Gounod „Faustas“), Igoris (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Oneginas (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Demonas (A. Rubinšteino „Demonas“), Amonsaras (G. Verdi „Aida“), Jagas (G. Verdi „Otelas“), Dargailis (S. Šimkaus „Kaimas prie dvaro“), Bumelis (A. Račiūno „Marytė“). Gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Čekoslovakijoje, Argentinoje, Urugvajuje. Dainavo su Kipru Petrausku, Fiodoru Šaliapinu, Marija Maksakova [3, 4, 7].

1968 m. Vilniuje išleista muzikologo Stasio Ylos knyga „Juozas Mažeika“ [3]. Leidinyje išspausdinta J. Mažeikos autobiografija, aptariama kūrybinė veikla, yra svarbiausių vaidmenų sąrašas. Knygoje paskelbti draugų atsiminimai apie dainininką. Leidinys iliustruotas J. Mažeikos sukurtų personažų nuotraukomis. 2007 m. Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka nedideliu tiražu išleido leidinį „Operos solistas Juozas Mažeika, 1907–1976: atsiminimai“ [11]. Apie J. Mažeiką rašoma „Muzikos enciklopedijoje“ [4], leidinyje „Lietuvių teatro istorija“ [7], muzikologės Onos Narbutienės knygoje „Muzikinis Kaunas, 1920–1940“ [10], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5], Stasės Ramanauskienės knygoje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“ [12], inžinieriaus energetiko, istoriko Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [2]. 1997 m. „Muzikos baruose“ išspausdinti J. Mažeikos sūnaus teatrologo, humanitarinių mokslų daktaro Vytauto Mažeikos (1934–1999) atsiminimai apie tėvą. Tai ištrauka iš pradėtos rašyti ir nepabaigtos V. Mažeikos monografijos apie dainininką [9]. J. Mažeikos amžininkų atsiminimus galima paskaityti 1976 m. „Kultūros baruose“ [8].

1944–1976 m. J. Mažeika gyveno Vilniuje. 1944–1958 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas [3, 4, 7].

Vilniuje, ant namo V. Mykolaičio-Putino g. 8 (Naujamiesčio seniūnija), J. Mažeikai atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Šiame name 1948–1976 m. gyveno žymus Lietuvos operos dainininkas Juozas Mažeika“ [13].

Literatūra ir šaltiniai