Mokėsi Mintaujos gimnazijoje (Latvija). Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima pasitraukė į Rusiją. Tęsė mokslą Taganroge. 1921 m. grįžo į Lietuvą. 1922 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1923 m. perkeltas į Elektrotechnikos batalioną. 1925 m. baigė Karo mokyklą, suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. 1927 m. baigė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto aukštųjų karininkų kursų fizinio lavinimo skyrių. 1929 m. Marijampolėje kartu su kapitonu Vaclovu Miecevičiumi įkūrė Sporto sąjungą, tapo Kariuomenės penkiakovės nugalėtoju. Iki 1934 m. 9-ojo pėstininkų pulko mokomojoje kuopoje ėjo įvairias pareigas. 1934 m. baigė Respublikos Prezidento Antano Smetonos generalinio štabo kursus. Paskirtas 1-osios pėstininkų divizijos štabo II skyriaus, o nuo 1935 m. – I skyriaus viršininku. 1937 m. suteiktas majoro, 1938 m. – pulkininko leitenanto laipsnis. 1938 m. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje iškovojo du medalius. 1939 m. perkeltas į Kariuomenės štabą I skyriaus mokymo dalies viršininku. Kurį laiką vadovavo ir Kariuomenės sporto skyriui. 1940 m. paskirtas karo atašė Latvijoje su nuolatine rezidencijos vieta Rygoje. Lietuvos kariuomenę perorganizavus į Liaudies kariuomenę, paskiriamas Kariuomenės štabo II skyriaus viršininku, vėliau pulko jaunųjų vadų mokyklos viršininku. Karo metais dėstė taktiką Uljanovsko (Rusija) karo mokykloje, devynis mėnesius kovėsi fronte, keturis iš jų buvo 16–osios lietuviškosios divizijos operatyvinio skyriaus viršininkas. 1945 m. buvo paskirtas Vilniaus universiteto Karinės katedros mokymo dalies viršininku. 1947 m. demobilizuotas kaip nepatikimas. 1947–1949 m. dirbo Respublikiniame kūno kultūros ir sporto komitete Aukštųjų mokyklų fizinio auklėjimo inspektoriumi. 1947 m. Vilniaus Sereikiškių parke įrengė teniso aikštyną. 1949 m. baigė Kūno kultūros institutą. 1949–1984 m. dirbo treneriu jaunimo sporto mokykloje, Valstybinėje muzikos konservatorijoje, vaikų sporto mokykloje. 1951 m. suteiktas respublikinės kategorijos teisėjo vardas, 1961 m. – nusipelniusio teniso teisėjo vardas. 1973–1984 m. buvo „Žalgirio“ sporto draugijos teniso aikštyno vedėjas [1, 2, 3].
Mirė 1989 m. vasario 4 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse [3, 5].
J. Purelis 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 1930 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinu, 1936 m. – Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu [2, 5]
2001 m. apie J. Purelio gyvenimą ir veiklą išleista žmonos Apolonijos Purelienės parengta knyga „Juozas Purelis“ [3]. Didžiąją leidinio dalį sudaro autorės atsiminimai. Spausdinami J. Purelio fronto metų dienoraščio fragmentai, jo amžininkų prisiminimai. Knyga gausiai iliustruota, yra kelios J. Purelio padarytos Vilniaus fotografijos. Apie tenisininką rašoma leidinyje „Lietuvos kariuomenės karininkai“ [5], Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [1], periodikoje. Yra informacijos internete.
J. Purelis daug metų gyveno Vilniuje, Vilniaus g. 9. Keturis gyvenimo dešimtmečius paskyrė teniso plėtrai Vilniaus mieste. 1947 m. sutvarkė ir išplėtė, 1947–1973 m. prižiūrėjo Sereikiškių parke įrengtą teniso aikštyną. Čia išugdė III, II, I atskyrių sporto meistrų, Lietuvos čempionų, atstovavusių Lietuvai respublikos rinktinės sudėty visą sovietmetį [2, 3, 4].
2001 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus teniso aikštyne, Barboros Radvilaitės g. 6c (Senamiesčio seniūnija), minint 100-ąsias J. Purelio gimimo metines, tenisininko atminimui atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Konstantinas Bogdanas) [1, 2, 4].
Literatūra ir šaltiniai
1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Purelis Juozas: teniso pradininkas Lietuvoje (1901 09 25 – 1989 02 04). – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 325.
2. Dagys, Mindaugas. Pulkininkas, paskyręs gyvenimą tenisui: [apie prieškario Lietuvos karininką, Vilniaus teniso aikštyno įkūrėją ir puoselėtoją J. Purelį]. – Portr., iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 2002, Nr. 2, p. 38-39.
3. Purelienė, Apolonija. Juozas Purelis. – Vilnius, 2001. – 351, [1] p.: iliustr., faks. – Bibliogr.: p. 351.
4. Purelienė, Apolonija. Vilniaus teniso aikštynui – 100: [taip pat apie J. Purelio memorialinės lentos atidengimą]. – Portr., iliustr. // Lietuvos aidas. – 2007, birž. 13, p. 1, 6-7.
5. Purelis Juozas: [biografija]. – Portr. – Bibliogr.: 4 pavad. // Lietuvos kariuomenės karininkai. – Vilnius, 2006. – T. 6, p. 187.
Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2013; 2019