Juozas Rudzinskas. Nuotr. iš kn.: Lietuvos vaidybos mokykla. – Vilnius, 2004.

Pradžios mokyklą baigė Rygoje. Porą metų mokėsi Vitebsko rusų gimnazijoje.1919 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Nuo 1921 m. iki 1928 m. dirbo siuvėju Subačiuje, Panevėžyje ir Kaune. Dirbdamas Kaune, baigė suaugusiųjų gimnaziją [3, 8]. 1928–1931 m. mokėsi Kauno Valstybės teatro Vaidybos mokykloje. 1931–1932 m. dirbo Kauno Valstybės teatre, 1932–1935 m. – Valstybės teatro Šiaulių skyriaus, 1935–1939 m. Valstybės teatro Klaipėdos skyriaus aktorius. 1941–1966 m. – Lietuvos akademinio (iki 1955 m. veikė įvairiais pavadinimais) dramos teatro aktorius. 1946–1949 m. dėstė šio teatro vaidybos studijoje. 1949–1951 m., 1954–1966 m. – teatro vyr. režisierius, 1954–1958 m. – direktorius [7]. Nuo 1966 m. tęsė pedagoginę veiklą tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos teatro ir muzikos akademija). Parengė ir išleido dvi aktorių laidas [3].
Mirė Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Antkapinis paminklas pastatytas 1977 m. [4, 5].

Rudzinskas sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų, iš kurių žymiausi: Tartiufas (Ž. B. Moljero „Tartiufas”), Lopachinas (A. Čechovo „Vyšnių sodas”), Skirgaila (V. Krėvės „Skirgaila”) ir kt. Pastatė 24 spektaklius: V. Šekspyro „Hamletą”, H. Ibseno „Šmėklos”, J. V. Getės „Faustą”, V. Krėvės „Skirgaila” ir kt. Vaidybai būdinga kuriamų personažų psichologinis sodrumas, raiški kalba, gestai ir mimika. Sukurtuose spektakliuose pabrėžiama aktorių vaidyba, kuriamų personažų raiškūs charakteriai [7].

Apie J. Rudzinską yra išleista nedidelės apimties knygelė „Juozas Rudzinskas“ [6]. Apie aktorių, režisierių rašoma knygose „Lietuvos vaidybos mokykla” [8], teatrologo Aleksandro Guobio „Neblėstantys portretai“ (Vilnius, 2015), A. R. Čaplinsko „Vilniaus atminimo knyga“ [1], „Lietuvių teatro istorija” (Vilnius, 2000, Kn. 2), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” [7]. Apie aktoriaus atminimo įamžinimą paskaitysime „Lietuvos TSR istorijos ir paminklų sąvade“ [4], Stasės Ramanauskienės knygoje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“ [5] ir kt.

Vilniuje aktorius gyveno nuo 1941 metų. 1959–1975 m. – Požėlos g. 34 (dabar – Goštauto 2/ Jakšto g. 15) esančio namo antrame aukšte [4].

1983 m. lapkričio 26 d. Vilniuje, Goštauto 2/ Jakšto g. 15 (Naujamiesčio seniūnija), ant namo, kuriame 1959–1975 m. gyveno J. Rudzinskas, buvo atidengta memorialinė lenta su įrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Šiame name / 1959–1975 metais gyveno / Lietuvos TSR/ liaudies artistas / Juozas / Rudzinskas” [1, 2]. 2023 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu sovietmečio J. Rudzinsko memorialinė lenta pakeista tipinio dizaino atminimo lenta: „Šiame name 1959–1975 m. gyveno teatro aktorius, režisierius ir teatro pedagogas Juozas Rudzinskas“ (žr. adresu).

Ikonografija

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Rudzinskas Juozas (1905 01 15–1975 01 11): aktorius, režisierius. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 344.
2. Čia gyveno Juozas Rudzinskas // Vakarinės naujienos. – 1983, lapkr. 26.
3. Guobys, Aleksandras. Artistas, režisierius, teatro pedagogas Juozas Rudzinskas (1905–1975). – Portr., iliustr. // Lietuvos scena. – 2011, Nr. 2, p. 40-45; Nr. 3/4, p. 42-28.
4. Lietuvos TSR istorijos ir paminklų sąvadas. – T.1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p. 287, 397.
5. Ramanauskienė, Stasė, Juozas Rudzinskas: [aktoriaus, režisieriaus biografija]. – Portr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 194-195.
6. Juozas Rudzinskas. – Vilnius, 1955. –16 p.
7. Rudzinskas Juozas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 20, p. 399.
8. Savickaitė, Algė. Juozas Rudzinskas. – Iliustr. // Lietuvos vaidybos mokykla. – Vilnius, 2004. – P. 301-307.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2018; Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2026