Jurga Ivanauskaitė

Jurga: atsiminimai, pokalbiai, laiškai. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Jurga: atsiminimai, pokalbiai, laiškai. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Gimė menotyros daktarės Ingridos Korsakaitės ir dailininko Igorio Ivanovo šeimoje. 1980 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, 1985 m. – grafikos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1994 m. J. Ivanauskaitė pirmą kartą išvyko į Indiją, kur Dharamsaloje studijavo Tibeto budizmą. Tai pradėjo naują jos kūrybos etapą. 1998 m. buvo surengta piešinių paroda „108 Mandalos“, 1999 m. fotografijos paroda „Tibetas – kita realybė“. Bendradarbiavo „Sąjūdžio žiniose“, „Sietyne“, „Atgimime“ ir „Šiaurės Atėnuose“.
Mirė 2007 m. vasario 17 d. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje [1]. Pastatytas antkapinis paminklas – skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurtas „Angelas“ [6].

Pirmoji J. Ivanauskaitės knyga – novelės „Pakalnučių metai“ (1985 m.). Parašė romanus „Mėnulio vaikai“ (1988 m.), „Pragaro sodai“ (1992 m.), „Ragana ir lietus“ (1993 m.), „Agnijos magija“ (1995 m.), „Sapnų nublokšti“ (2000 m.), „Placebas“ (2003 m.), „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2005 m.), eilėraščių knygas „Šokis dykumoje“ (2004 m.), „Odė džiaugsmui“ (2007 m.), „Viršvalandžiai“ (2007 m.) [2], esė „Kelionė į Šambalą“ (1997 m.), pjesę „Nežaiskite su mėnuliu“ (1987 m.), knygas vaikams „Stebuklinga spanguolė“ (1991 m.), „Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo“ (2004 m. ), interviu rinkinį „Švelnūs tardymai” (2005 m.) ir kt. Jurgos Ivanauskaitės knygų yra išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas [7].
Ji sukūrė plakatų. Nuo 1997 m. rengė individualias piešinių, fotografijų, tapybos darbų parodas.
Kartu su režisieriumi Algimantu Puipa savo romanų motyvais parašė scenarijų filmui „Nuodėmės užkalbėjimas“. 2011 m. sukurtas 2 valandų trukmės meninis filmas „Miegančiųjų drugelių tvirtovė“ (rež. A. Puipa) pagal to paties pavadinimo rašytojos romaną [3].

Už knygą „Pakalnučių metai“ (1986 m.) J. Ivanauskaitei buvo paskirta Lietuvos aklųjų draugijos A. Jonyno premija. Rašytoja apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2003 m.), LATGA Aukso žvaigžde ir Metų autoriaus diplomu (2005 m.). J. Ivanauskaitė – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2005 m.), žurnalo „Moteris“ išrinkta Lietuvos metų moterimi (2007 m.) [5].

Baranova, Jūratė. Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Baranova, Jūratė. Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Apie J. Ivanauskaitės gyvenimą ir veiklą išleista atsiminimų, pokalbių ir laiškų knyga „Jurga: atsiminimai, pokalbiai, laiškai“, sudaryta Dovilės Zelčiūtės [5]. Išleistas iliustruotas parodos katalogas „Jurga Ivanauskaitė (1961–2007). Sankryžos“ (Vilnius, 2011), knyga „Tikėti ir rašyti: 21 šiuolaikinis lietuvių rašytojas apie tikėjimą, kūrybą ir save“ (Vilnius, 2002). Apie J. Ivanauskaitę rašoma Vytauto Kubiliaus knygoje „XX amžiaus literatūra“ (Vilnius, 1996), lliteratūros kritikės, eseistės, humanitarinių mokslų daktarės Jūratės Baranovos studijoje „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo” (Vilnius, 2014)„ „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (Vilnius, 2001), leidiniuose „Lietuvos moterys“ (Vilnius, 2002), „Kas yra kas. Lietuvos moterys“ (Vilnius, 2007), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [7], Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [1]. Yra straipsnių laikraščiuose, žurnaluose. Sukurta memorialinė J. Ivanauskaitės svetainė [3].

Rašytoja visą laiką gyveno Vilniuje. Mokėsi Vilniaus 22-oje vidurinėje mokykloje (dabar Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla) Antakalnyje, M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje [9].
Vykdama į Indiją, ji ilgėjosi gimtojo miesto. Ji sakė: „Dabar galvodama apie Lietuvą, Vilnių, jaučiu tik didelį dėkingumą ir šilumą“ [8].
Kai kurių J. Ivanauskaitės kūrinių veiksmas vyksta šiuolaikiniame Vilniuje.

2008 m. Vilniuje, Aguonų gatvėje (Naujamiesčio seniūnija), atidarytas Jurgos Ivanauskaitės skverelis. Čia 2009 m. rašytojai atminti pastatytas paminklas (skulpt. Ksenija Jaroševaitė), įkūnijantis Jurgos mėgstamiausią gyvūną ir daugelį jos kūrinių personažą – katiną [3].

2009 m. Vilniuje, ant namo Aguonų g. 15 / Šaltinių g. 11 (Naujamiesčio seniūnija) J. Ivanauskaitei atidengta memorialinė lenta [4].

2007 m. lapkritį įsteigta viešoji įstaiga Jurgos Ivanauskaitės kūrybinio paveldo centras. 2008 m. lapkritį įsteigta J. Ivanauskaitės vardo premija už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Steigėjai – J. Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras ir leidykla „Tyto alba“ [4].
2011 m. lapkričio 15 d. Jurgos Ivanauskaitės 50-mečiui paminėti Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ buvo atidaryta retrospektyvinė dailės paroda „Jurga Ivanauskaitė (1961–2007). Išleistas šios parodos katalogas.
2009 m. sukurtas dokumentinis filmas apie J. Ivanauskaitę „Šokis dykumoje” (rež. Agnė Marcinkevičiūtė) [9].

2011 m., minint rašytojos 50-ąsias gimimo metines, žurnale „Tarp knygų“ buvo išspausdinta Jurgos Ivanauskaitės bibliografija, parengta Petronėlės Grybauskienės [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Ivanauskaitė Jurga (1961 11 14 – 2007 02 17). – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 152.
2. Dovanojusi džiaugsmą: [pokalbis su J.Ivanauskaitės seserimi Radvile Racėnaite / kalbėjosi] Ramunė Sakalauskaitė // Veidas. – 2007, Nr. 46 (lapkr.15), p. 48-49.
3. Jurga Ivanauskaitė [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-06-03]. Prieiga per internetą:
<http://www.jurga-ivanauskaite.lt/>.
4. Jablonskaitė , Dovilė. J. Ivanauskaitę primins ir atminimo lenta // Vilniaus diena. – 2009, bal. 9, p. 2.
5. Jurga: atsiminimai, pokalbiai, laiškai. – Vilnius, 2008. – 678, [1] p.: iliustr.
6. Stanislovas Kuzma: [albumas]. – Vilnius, 2011, p. 98-99, 137, 149.
7. Peluritytė, Audinga. Ivanauskaitė Jurga. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 410.
8. Rašytojos Jurgos Ivanauskaitės 50-mečio paminėjimas. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2011, lapkr. 11, p. 11.
9. Sukanka 50 metų, kai gimė prozininkė, poetė, eseistė, dramaturgė, dailininkė Jurga Ivanauskaitė (1961–2007): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2011, Nr. 9, p. 41-44.

Parengė: Elvyra Raižienė (Vilniaus m. SCB, Naujamiesčio biblioteka), 2014

Dalintis straipsniu: