Gimė Kaune. 1938–1942 m. mokėsi Marijos Pečkauskaitės pradžios mokykloje, vėliau – „Aušros“ berniukų gimnazijoje [2, 6]. 1944 m. J. Mačiūnas su šeima pasitraukė į Vakarus. Gyveno pabėgėlių stovyklose, lankė lietuvių gimnaziją. 1948 m. persikėlė į JAV. 1949–1952 m. studijavo meno istoriją, grafiką, architektūrą Cooper Union meno mokykloje Niujorke. 1954 m. Pitsburge, Carnegie technologijos institute įgijo architektūros bakalauro laipsnį. 1955–1960 m. studijavo meno istoriją Niujorko universiteto Dailiųjų menų institute [6, 9]. Baigęs mokslus dirbo architektu. 1960 m. su Almiu Šalčiu įsteigė „AG“ galeriją Niujorke. 1962 m. subūrė menininkų grupę, kurią pavadino J. Mačiūno sumanyto žurnalo vardu „Fluxus“ (lot. tekėjimas). Su Fluxus grupe dalyvavo tarptautiniuose naujosios muzikos festivaliuose. 1962 m. įvyko pirmieji Fluxus festivaliai Europoje. 1963 m. Fluxus veiklą perkelė į Niujorką. 1966–1975 m. kūrė kooperatines bendrijas (fluksnamius), kurių tikslas padėti menininkams rasti gyvenimui ir darbui tinkamas vietas [5, 7]. J. Mačiūnas mirė Bostone. Menininko pelenai buvo išbarstyti Atlanto vandenyne.
J. Mačiūnas – „Fluxus“ judėjimo pradininkas. Meną jis laikė ne komercinių objektų kūrimo veikla, bet žaidimu ir kasdienybės suvokimo forma. Fluxus priešinosi komercializmui ir instituciniam menui, siekė panaikinti ribas tarp meno ir gyvenimo. Fluxsistai teigia, kad fluxus meną galima daryti bet kur, bet kada, iš bet ko. J. Mačiūno veikla padėjo formuotis postmodernizmo estetikai [1, 7]. Sukūrė objektų, Fluxus dėžučių, lagaminų, videofilmų, surengė performansų, akcijų, manifestų [1, 7, 9].
Apie J. Mačiūną yra išleista knygų įvairiomis kalbomis. Pirmoji biografinė knyga „Mr. Fluxus : a collective portrait of George Maciunas, 1931–1978“ atskleidžianti netradicinę, prieštaringą asmenybę parengta jo bičiulių, išleista 1996 m. Londone. 2009 m. knyga išversta į lietuvių kalbą „Mr. Fluxus: kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931–1978) portretas“ [5].
Menininko biografija atskleista Thomo Kleino knygoje „The dream of fluxus: George Maciunas an artist’s biography“ (Londonas, 2007). 2002 m. išleistas leidinys „George Maciunas and Jonas Mekas: two lithuanians in the international avant-garde“ [12].
2010 m. Vilniuje buvo pristatyta Jono Meko fondo išleista Shael Shapiro ir Rosly Bernstein knyga anglų kalba „Illegal Living: 80 Wooster Street and the Evolution of Soho“. Knygą pristatė patys autoriai [8]. 2016 m. knyga „Gyvenimas nelegaliai : Wooster g. 80 ir Soho evoliucija“ išversta į lietuvių kalbą. Tai knyga apie Jurgį Mačiūną ir jo įsteigtą pirmąjį kooperatyvą Niujorke, SoHo rajone, pastate Wooster 80. Šis adresas žinomas visiems Fluxus menininkų judėjimo gerbėjams ir meno istorikams. Apie J. Mačiūną galima paskaityti ir ispanų kalba knygoje „Al limite del juego“. Knygos ištrauka išversta į lietuvių kalbą [7].
Pirmąją meninko biografiją lietuvių kalba parašė Jonas Mekas. Jis parengė laiškų, pokalbių knygą apie trys likimo susietus žmones „Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas“ [10]. Su rašytoju, avangardinio kino kūrėju, Jurgis susipažino studijų metais. J. Mekas tapo jo draugu, bendraminčiu, darbdaviu, finansiniu rėmėju.
2002 m. menotyrininkas, eseistas Tomas Sakalauskas knygoje „Žiūrėjimas į ugnį: Jurgio Mačiūno, Fluxus kūrėjo gyvenimas“ chronologine seka pasakoja J. Mačiūno gyvenimą [6]. Didžiausią knygos dalį sudaro menininko motinos dienoraščiai, taip pat pateikiami artimiausių draugų atsiminimai, svarstymai, fluxus festivalių, įvykių aprašymai.
Vilniuje pirmieji vakarai, parodos, skirti pagerbti ir prisiminti J. Mačiūną įvyko 1987 m. [6]. 1997 m. Tomas Venclova į Vilnelės upę išpylė vandenį, pasemtą iš Long Ailendo įlankos, kurioje buvo išbarstyti J. Mačiūno palaikų pelenai. Tais pačiais metais Vilniaus šiuolaikinio meno centre atidaryta nuolatinė ekspozicija „Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas“ [11].
2000 m., primenant menininko gimtadienį, prie Šiuolaikinio meno centro įėjimo buvo atidengta Redo Diržio, Kęstučio Grigaliūno ir Artūro Kulikausko statula „Flux pope George Maciunas“.
2007 m. Vilniaus savivaldybė įsigijo J. Mačiūno kolekciją. 2007 m. Vilniuje buvo įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras, kur ne tik saugomas J. Mačiūno ir J. Meko kūrybinis palikimas, bet ir vyksta menininkų parodos, susitikimai.
2007 m. balandžio 1 d. tiltelis per Vilnią Sereikiškių parke prie Vilniaus dailės akademijos J. Mačiūno garbei pavadintas „Fluxus“ vardu [2, 4].
Prie šio tilto (Senamiesčio seniūnija) atidengta memorialinė lenta Jurgiui Mačiūnui [2].
Nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. lapkričio 1 d. Gedimino pr. veikė menų kooperatyvas „Fluxus ministerija“. Čia savo dirbtuves, studijas turėjo įvairių sričių menininkai, vyko parodos, koncertai, kiti renginiai. 2012 m. „Fluxus ministerija“ persikėlė į Kauną.
Literatūra ir šaltiniai
1. Andrijauskas, Antanas J. Mačiūno orientalizmas ir „Fluxus“ estetikos principai. – Iliustr. // Kultūros, filosofijos ir meno profiliai. – Vilnius, 2004. – P. 524-535.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Mačiūnas Jurgis (1931 11 08–1978 05 09) : „Fluxus“ pradininkas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 259.
3. Gintautaitė, Agnė. Apie Sohą – iš pirmų lūpų: Jurgis Mačiūnas negrįžtamai pakeitė Niujorko senamiestį. – Iliustr. // Verslo žinios. – 2010, liep. 16, p. 20-21.
4. Mažam Užupio tilteliui – garsaus judėjimo vardas: [tilteliui Vilniaus Sereikiškių parke suteiktas Fluxus vardas] // 15 min. – 2007, bal. 2, p. 1, 7.
5. Mr. Fluxus : kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931–1978) portretas : pagrįstas asmeniniais prisiminimais, kuriuos surinko Emettas Williamsas ir Ay-O bei redagavo Emettas Williamsas ir Ann Noël. – Vilnius, [2009]. − 383, [1] p.: iliustr.
6. Sakalauskas, Tomas. Žiūrėjimas į ugnį: Jurgio Mačiūno, Fluxus kūrėjo gyvenimas. – Vilnius, [2002]. − 422, [1] p.: iliustr., faks.; 25 cm. − Bibliogr.: p. 410-414 (178 pavad.).
7. Sentis, Mireia. Jurgis Mačiūnas. Dabarties atmintis: [ištrauka iš knygos „Al limite del juego“ („Ties žaidimo riba“) apie J. Mačiūną ir „Fluxus“]. – Iliustr. // Kultūros barai. – 2003, Nr. 2, p. 61-65.
8. Shapiro, Shael. Leidinys atgaivino Soho istoriją: Sh Shapiro ir R. Bernstein lietuviams papasakojo apie garsųjį Niujorko kvartalą. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2010, birž. 10, p. 15.
9. Šatavičiūtė, Lijana. Mačiūnas Jurgis // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 13, p. 759.
10. Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas: pokalbiai, laiškai, užrašai / parengė Jonas Mekas. − Vilnius, [2007]. – 268, [4] p. :
11. Vyšniauskaitė, Birutė. J. Mačiūno kabinete dvejus metus pokštaus „Fluxus“: [apie „Fluxus“ meno kabinetą Vilniaus šiuolaikiniame meno centre] // Lietuvos rytas. – 1997, birž. 18, priedas „Sostinė“, p. 3.
12. Laučkaitė, Laima. George Maciunas and Jonas Mekas : two lithuanians in the international avant-garde / [by Laima Laučkaitė, Vytautas Landsbergis, Jonas Mekas]. – [Vilnius], [2002]. – 39, [1] p.: iliustr.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2013; 2017