Augo gausioje šeimoje, anksti liko be tėvų (tėvai buvo ištremti į Sibirą). Baigė Balsėnų pradinę mokyklą. Mokėsi Švėkšnos, Tauragės, Šilalės vidurinėse mokyklose. Studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) Statybos fakultete. Įgijęs inžinieriaus statybininko specialybę, dirbo Vilniaus statybos tresto Naujosios Vilnios valdyboje. 1967–1988 m. dėstė Vilniaus inžinieriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1969 m. įkūrė Statybos valdymo sistemų mokslinių tyrimų laboratoriją, jai vadovavo. 1980 m. jam suteiktas ekonomikos daktaro laipsnis, 1982 m. – profesoriaus vardas. 1986–1990 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute.
1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys. 1988–1989 m. Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo organizacinio komiteto narys, 1989–1991 m. – šios partijos pirmininkas. 1990 m. išrinktas AT deputatu, 1992–1996 m. – Seimo nariu. Buvo Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. [1, 2, 6, 9]. 1996–1997 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino medaliu.
Mirė Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse [7].
K. Antanavičius kūrė ir gynė Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją, rengė sovietinės ekonomikos transformavimo į rinkos ekonomiką projektus [1, 2, 5]. Vienas ir kartu su kitais autoriais yra parašęs knygų ekonomikos, valdymo sprendimų parengimo technologijos klausimais: „Nauji keliai, seni kliuviniai: nuo administracinio komandinio – prie ekonominio valdymo metodų“ (Vilnius, 1988); „Lietuvos ekonomikos reformos principai“ (Vilnius,1990); „Ekonomikos transformavimasis: vadybos paradigma“ (Kaunas, 2000). K. Antanavičius rengė ir vadovavo Sąjūdžio ekonominėms programoms, paruošė Lietuvos ekonomikos reformos įstatyminę bazę.
Apie K. Antanavičių yra išleista istoriko dr. Algimanto Liekio parengta dokumentinė apybraiža „Profesorius Kazimieras Antanavičius“ [6]. Aldonos Žemaitytės-Petrauskienės knygoje „Kazimieras Antanavičius: tamsa ištirpsta šviesoje“ remiantis profesoriaus žmonos asmeniniu archyvu, artimųjų prisiminimais, pokalbiais su ekonomistais, Seimo nariais, pasakojama apie K. Antanavičiaus vaikystę, jaunystę, komplikuotą mokslininko kelią sovietinėje sistemoje [9]. Apie K. Antanavičių rašoma knygoje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ (Kaunas, 2015. D. 2).
1998 m. prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto istorijos muziejaus (Saulėtekio al. 11, Antakalnio seniūnija), pagerbiant šios aukštosios mokyklos dėstytojo, profesoriaus Kazimiero Antanavičiaus atminimą, buvo atidengta atminimo lenta [4, 5].
2007 m. lapkričio 26 d. Vilniuje (Didžioji g. 25, Senamiesčio seniūnija), vidiniame kieme namo, kuriame K. Antanavičius gyveno nuo 1973 m. iki mirties, buvo atidengta memorialinė lenta [7]. Įamžinti profesoriaus atminimą norėta 2003 m. Šia proga skulptorius Romas Kvintas sukūrė ir pagamino granitinę lentą su bronziniu bareljefu, bet namo šeimininkas nesutiko, kad lenta būtų prikalta prie pastato fasadinės sienos [3]. Atminimo lenta buvo atidengta tik 2007 m., minint ekonomisto ir politikos veikėjo 70-ąsias gimimo metines.
Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53) trečiuosiuose rūmuose esanti Ekonomikos komiteto salė pavadinta Kazimiero Antanavičiaus vardu [8].
Algimanto Liekio knygoje „Profesorius Kazimieras Antanavičius: dokumentinė apybraiža“ pateikiama didelės apimties bibliografija [6].
Literatūra ir šaltiniai
1. Kazimieras Antanavičius. – Portr. // Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai, 1990. – Vilnius, 2000. – P. 46.
2. Genzelis, Bronislovas. Kazimieras Antanavičius // Genzelis, Bronislovas. Imperijai griūvant. – Vilnius, 2006. – P. 49–54.
3. Jarmalis, Saulius. Pagerbti signatarą sutrukdė netikėtos kliūtys: namo Senamiestyje šeimininkas draudžia pakabinti atminimo lentą. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2003, kovo 8, priedas „Sostinė“, p. 1, 3.
4. Lujanienė, Vidmantė. Asmenybių įamžinimas Vilniaus Gedimino technikos universitete. – Portr. // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. – [T.] 10 (2006), p. 36−47.
5. Mikulėnas, Mantas. „Jeigu nori būti laimingas − laimę nešk kitam“. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2007, lapkr. 24, p. 6.
6. Profesorius Kazimieras Antanavičius: dokumentinė apybraiža. – Vilnius, 2000. – 656 p.: faks., iliustr. – Bibliogr. išnašose. – Bibliogr.: p. 554−652 (Lietuvos mokslas, kn. 26.).
7. Profesorius Kazimieras Antanavičius: „Kai reikalai blogi – tiktai nepasiduok“. Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2017-12-13]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_r=3726&p_d=72085&p_k=1.html>.
8. Seimas pagerbė Nepriklausomybės Akto signataro K. Antanavičiaus atminimą [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-12-13]. Prieiga per internetą: <https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-11957322621194119680-seimas-pagerb%C4%97-nepriklausomyb%C4%97s-akto-signataro-k-antanavi%C4%8Diaus-atminim%C4%85.htm.>
9. Žemaitytė-Petrauskienė, Aldona. Kazimieras Antanavičius: tamsa ištirpsta šviesoje. – Vilnius, 2006. – 146 p.: iliustr.; Prieiga per internetą: <https://www3.lrs.lt/docs2/UCWEFXXT.PDF>.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; 2017