1912–1914 m. studijavo mediciną Krokuvos Jogailos universitete. 1914 m. buvo mobilizuotas į Austrijos-Vengrijos kariuomenę, 1915 m. pateko į rusų nelaisvę. Dirbo Rusijos ligoninėse. 1918–1920 m. tarnavo Sibiro divizijoje, Lenkijos armijoje. 1925 m. baigė Krokuvos Jogailos universitetą, suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis [3, 7, 8]. 1925–1928 m. dirbo Krokuvos universiteto Bendrosios ir eksperimentinės patologijos katedroje asistentu. Specializavosi chemijos, hematologijos ir onkologijos srityse. 1928 m. tobulinosi Berlyne ir Paryžiuje. 1931 m. buvo pakviestas į Vilniaus Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultetą vadovauti Bendrosios ir eksperimentinės patologijos katedrai. 1931 m. drauge su kitais universiteto mokslininkais atgaivino kovos su vėžiu komitetą, įsteigė vėžiu sergančių tyrimo ir gydymo įstaigą (Polocko g. 6). 1936 m. organizavo mieste onkologų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir kitų šalių mokslininkai [3, 7]. 1937–1938 m. buvo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas. Antrojo pasaulinio karo metais teikė pagalbą karo aukoms, gelbėjo lenkus, lietuvius, žydus, gudus nuo fašistų smurto ir išvežimo į koncentracijos stovyklas.
1943 m. rugsėjo 17 d. naktį buvo gestapininkų suimtas kaip vienas iš devynių įkaitų už Armijos Krajovos nužudytą gestapo agentą, policininką ir sušaudytas Paneriuose [1, 8].
K. Pelčaras yra daugiau negu 85 mokslinių darbų autorius, paskelbęs straipsnių toksikologijos, hematologijos, onkologijos klausimais. Dažnai skaitydavo pranešimus tarptautiniuose kongresuose: 1931 m. – Paryžiuje, 1934 m. – Madride, 1936 m. – Briuselyje, 1937 m. – Londone, 1940 m. – Maskvoje [3, 5, 8]. Domėjosi liaudies medicina. Sukūrė onkologų mokyklą, kurios tradicijos tęsiamos dabartinėje Lietuvoje.
Apie K. Pelčarą rašoma žinyne „Mūsų gydytojai“ [2], A. R. Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [1], T. Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [7], enciklopedijose, periodikoje. Žymaus mediko veikla, nuopelnai onkologijai plačiai atskleisti gydytojos Kristinos Rotkevič (Krystyna Rotkiewicz) straipsniuose, paskelbtuose moksliniuose leidiniuose „Acta medica Lituanica“ [8], „Medicinos teorija ir praktika“ [3, 4], „Sveikatos mokslai“ [5].
K. Pelčaras 1931–1943 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Prisidėjo prie onkologijos mokslo plėtros Vilniaus universitete. Vienas pirmųjų Vilniuje skaitė onkologijos paskaitas. 1931 m. įkūrė Onkologijos institutą ir kliniką [5, 6]. Buvo Vilniaus medicinos draugijos vicepirmininkas. Antrojo pasaulinio karo metais priklausė Vilniaus labdaros draugijai. K. Pelčaras buvo mėgstamas vilniečių, neturtingus gydydavo veltui. Jo mirties dieną daugelis vilniečių ryšėjo gedulo raiščius [3, 7, 9].
2004 m., minint K. Pelčaro 110-ąsias gimimo metines, Vilniuje, ant namo Polocko g. 6 (Senamiesčio seniūnija), kur buvo įkurtas Onkologijos institutas, buvo atidengta memorialinė lenta [1, 5, 7].
2011 m. Vilniuje, Verkių seniūnijoje, K. Pelčaro vardu pavadinta gatvė [1].
Literatūra ir šaltiniai
1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Pelčaras Kazimieras.− Iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 308.
2. Pelčaras Kazimieras // Mūsų gydytojai. – Vilnius, 1998. – P. 207.
3. Rotkevič, Krystina. Vilniaus medicinos draugijos narys, jos vicepirmininkas prof. Kazimieras Pelčaras 1894 VIII 2 – 1943 IX 17. – Portr. // Medicinos teorija ir praktika. – 2005, Nr. 4, p. 211-213; Prieiga per internetą: <http://www.mtp.lt/files/MTP_2005_4_7V.pdf>.
4. Rotkiewicz, Krystyna. Kazimieras Pelčaras (1894 08 02 – 1943 09 17): [Vilniaus sergančiųjų vėžiu tyrimo gydymo įstaigos įkūrėjo, mokslininko atminimui]. − Iliustr. // Medicinos teorija ir praktika. − 2001, Nr. 4, p. 268-269.
5. Rotkevič, Krystina. Profesorius Kazimieras Pelčaras. – Iliustr. // Sveikatos mokslai. − 2007, t. 17, Nr. 7, p. 1368-1370.
6. Telyčėnas, Albertas. Prof. Kazimieras Pelčaras (1894-1943) – Vilniaus kovai su navikais komiteto tyrimo ir gydymo instituto vadovas // Sveikatos apsauga. − 1973, Nr. 9, p. 50 -53.
7. Venclova, Tomas. Pelčaras Kazimieras. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 249-250.
8. Kazakevičius, Rimgaudas. Kazimierz Pelczar (1894-1943), the prominent professor of Vilnius Stefan Batory University (to the 110th anniversary of his birth / Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius, Kristyna Rotkevič. – Iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: 6 pavad. // Acta medica Lituanica. – Vol. 11, no. 2 (2004), p. 65-67.
9. Rotkiewicz, Krystyna. Profesor Kazimierz Pelczar − wilnianin z wyboru. – Iliustr. – Lenk. // Magazyn Wileński. – 2003, nr. 10, p. 27-31.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2013; 2017