Krišjanis Berkis (Krišjānis Berķis)

Krišjānis Berķis. 1928. Portr. iš kn.: Kavaliauskas, Vilius. Lietuvos karžygiai. – Vilnius, 2008. – T. 1, p. 337

Krišjānis Berķis. 1928. Portr. iš kn.: Kavaliauskas, Vilius. Lietuvos karžygiai. – Vilnius, 2008. – T. 1, p. 337.

Baigęs Jelgavos gimnaziją, 1903 m. K. Berkis įstojo į karo tarnybą savanoriu Rusijos imperijoje. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. pradėjo mokytis Vilniaus pėstininkų karo mokykloje, kurią baigė 1906 m. balandžio 6 d. Jam buvo suteiktas paporučiko (leitenanto) laipsnis, ir jis tęsė karo tarnybą 2-ajame Suomijos pėstininkų pulke Helsinkyje. 1909 m. paaukštintas į poručikus, o 1913 m. jam suteiktas štabskapitono laipsnis ir paskirtas kuopos vadu. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tarnaudamas Helsinkyje, vedė suomę Hilmą Amandą Lehtonen (1887–1961). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje kariavo Rytprūsiuose, vėliau – Karpatuose. Dalyvavo garsiajame Brusilovo žygyje. 1917 m. perkeltas į latvių šaulių dalinius, kur vadovavo batalionui, o vėliau –  4-ajam Tukumo latvių šaulių pulkui. 1917 m. sausį suteiktas kapitono laipsnis, o tų pačių metų liepą – papulkininkio. Po Spalio revoliucijos atleistas iš pareigų ir suimtas. Paleistas ir 1917 m. gruodį su šeima išvažiavo į Suomiją. 1919 m. pavasarį grįžo į Latviją ir kovo 21 d. įstojo į Latvijos kariuomenę. Karininkui suteiktas Latvijos kariuomenės pulkininko leitenanto laipsnis, jis paskirtas pėstininkų bataliono, kurį turėjo suformuoti, vadu. Po dviejų mėnesių jo batalionas dydžiu prilygo pulkui. 1919 m. gegužės 18 d. paskirtas 2-ojo Cėsių pėstininkų pulko vadu, o rugpjūčio 6 d. – 3-iosios Latgalos divizijos vadu. Kartu su lietuviais kovėsi prieš Bermonto-Avalovo dalinius, dalyvavo Latgalos išvadavime. 1919 m. spalį jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis. Pasibaigus Latvijos nepriklausomybės kovoms toliau vadovavo 3-jai Latgalos divizijai. 1925 m. jam suteiktas generolo laipsnis. 1930 m. baigė 8 mėnesių akademinius karininkų kursus. 1933–1934 m. tarnavo Ginkluotųjų pajėgų štabe. Nuo 1934 m. balandžio – Vidžemės divizijos vadas ir Rygos įgulos viršininkas. Aktyviai dalyvavo 1934 m. gegužės 15 d. Latvijos prezidento Karlio Ulmanio valstybės perversme, buvo vienu ištikimiausių Ulmanio atstovų kariuomenėje. Po perversmo buvo paskirtas Latvijos kariuomenės vadu. Nuo 1940 m. balandžio iki birželio – karo ministras. 1940 m. birželį atleistas iš visų pareigų ir paleistas į atsargą. Prasidėjus sovietinei okupacijai buvo pasitraukęs į Suomiją, bet grįžo su žmona į Latviją. Išvilioti iš užsienio karo ministrą buvo panaudotas jų vienturtis sūnus. 1940 m. rugsėjo 30 d. generolas buvo sulaikytas ir deportuotas į Rusiją, 1941 m. birželio 23 d. NKVD suimtas. Taip pat buvo suimtas ir ištremtas jo sūnus su šeima. Generolas mirė 1942 m. liepos 27 d., kalėdamas Usololio pataisos darbų Permės lageryje. Oficialiai skelbiama, kad mirė nuo širdies ligos, bet kai kurie latvių istorikai mano, kad generolas buvo sušaudytas. Rygos Brolių kapinėse įrengtas K. Berkio kenotafas [1, 2].

Už narsą fronte Krišjanis Berkis buvo apdovanotas carinės Rusijos ordinais – Šv. Stanislovo II, III, Šv. Anos II, III, IV, Šv. Vladimiro IV ir Šv. Georgijaus IV laipsnių ordinais, taip pat Latvijos Lačplėsio karo I, II, III laipsnio, Trijų žvaigždžių I, II laipsnio, Viesturo I laipsnio ordinais bei Aizsargų Nuopelnų kryžiumi [1].1927 m. už narsą bendrose kovose prieš bolševikus ir bermontininkus Krišjanis Berkis buvo Lietuvos valdžios apdovanotas Vyties Kryžiaus 3-jo laipsnio ordinu, vėliau – Lietuvos Gedimino 1-jo laipsnio ordinu, Lietuvos Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. Gavo taip pat daugelio kitų šalių (Estijos, Lenkijos, Belgijos, Suomijos) apdovanojimus [1, 4, 5].

Rislaki, Jukka, Kur beidzas varavīksne. Krišjānis Berķis un Hilma Lehtonena. – Rīga, 2004. Knygos viršelis

Rislaki, Jukka, Kur beidzas varavīksne. Krišjānis Berķis un Hilma Lehtonena. – Rīga, 2004. Knygos viršelis

Literatūros apie K. Berkį lietuvių kalba yra labai mažai. Išsami šio Latvijos generolo biografija pateikiama Viliaus Kavaliausko knygos „Lietuvos karžygiai“ pirmame ir septintame tomuose [1, 2]. Jis minimas Ilgvaro Butulio ir Antonijaus Zundos „Latvijos istorijoje“ (Vilnius, 2020). Rašant biogramą naudotasi taip pat internete pateikiama informacija. Beje, Latvijos žiniasklaidoje pabrėžiama, kad apie šią asmenybę per mažai rašoma, o esama informacija dažnai neišsami ir netgi klaidinga. Latvių kalba išleistos knygos: Aleksandrs Valdonis Berķis (1916–2003) „Ģenerālis Krišjānis Berķis: [sasniegumi un centieni laikmeta atspulgā]“ (ASV, 199-?), „Latvijas armijas komandieri“ (Rīga, 2018) ir kt. Iš suomių kalbos į latvių kalbą išversta biografinė Jukkos Rislaki knyga apie generolą ir jo sutuoktinę Hilmą Lehtonen bei jų šeimą „Kur beidzas varavīksne. Krišjānis Berķis un Hilma Lehtonena“ (Rīga, 2004). Leidinyje plačiai aptariama Baltijos šalių istorija, atskleidžiama daug iki šiol nežinomų faktų apie Latvijos-Suomijos santykius, kariuomenės, politikos ir diplomatijos sluoksnius. Knygoje pateikiama bibliografija (p. 367–377), yra pavardžių rodyklė.

2013 m. vasarį Krišjanis Berkis pagerbtas Vilniuje memorialine lenta iškiliems Latvijos kariuomenės vadams ir aukštiems karininkams, studijavusiems čia veikusioje Vilniaus karo mokykloje 1885–1916 m., atminti (M. K. Čiurlionio g. 21 / Z. Sierakausko g. 27, Vilniaus universiteto gamtos fakultetas, Naujamiesčio seniūnija). Šią mokyklą baigė generolai Pėteris Radzinis, Janis Baluodis ir Krišjanis Berkis bei 88 Latvijos kariuomenės karininkai. K. Berkis Vilniaus karo mokykloje mokėsi 1903–1906 m. [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kavaliauskas, Vilius. Berkis Krišjanis: generolas, Latvijos Latgalės divizijos vadas: [Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, biografija]. – Iliustr. – Bibliogr.: 8 pavad. // Kavaliauskas, Vilius. Lietuvos karžygiai. – Vilnius, 2008. – 1, p. 337–340.
2. Kavaliauskas, Vilius. Berkis Krišjanis: generolas, Latvijos Latgalės divizijos vadas: [Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius] // Kavaliauskas, Vilius. Lietuvos karžygiai. – Vilnius, 2015. – 7, p. 58–59.
3.  [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2019 [žiūrėta 2021-12-08]. Prieiga per internetą: <https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/9733-vln-atminimo-lentos/page6?t=9456&page=2>.
4. Krišjānis Berķis. Nacionālā enciklopēdija [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-12-08]. Prieiga per internetą: <https://enciklopedija.lv/skirklis/29946-Kri%C5%A1j%C4%81nis-Ber%C4%B7is>.
5. Ģenerālis Krišjānis Berķis (1884–1942). Latvijas kara muzejs [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-12-06]. Prieiga per internetą: <https://www.karamuzejs.lv/lkm/generalis-krisjanis-berkis>.

Parengė: Martynas Vrubliauskas (Vilniaus miesto SCB), Nijolė Sisaitė (VAVB), 2021

Dalintis straipsniu: