Luba Nazarenko w poszukiwaniu harmonii. – Vilnius, 2022. Knygos viršelis

Ukrainiečių kilmės atlikėja Liuba Nazarenko devynerius metus mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje groti violončele, bet suvokusi, kad violončelininke nebus, įstojo į J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją mokyklą, kurioje mokėsi chorinio dirigavimo. Baigusi mokslus, L. Nazarenko buvo paskirta dirbti metodininke kultūros namuose Nemėžyje. 1986 m. pradėjo dirbti Marijampolio kultūros namuose meno vadove. Čia dirbdama sukūrė ansamblį „Harmonija“, kurio repertuare buvo lietuvių, rusų, lenkų vokalinė ir religinė muzika. Šiuose kultūros namuose ji išdirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. L. Nazarenko pradėjo dainuoti romansus scenoje nuo 1994 m. Pirmieji jos koncertai vyko Vilniaus profsąjungų rūmuose. Atlikėja nuo seno mėgo romansus ir ji norėjo akomponuoti pačiai sau, tad pati išmoko groti gitara. Laikui bėgant tapo žinoma romansų atlikėja, kuri išsiskyrė savitu balso tembru ir buvo tituluojama kaip romansų primadona arba karalienė. Liuba Nazarenko mirė 2020 m. gegužės 4 d. Palaidota Kairėnų kapinėse.

Nors Liubos Nazarenko gyvenimas buvo gana trumpas, bet jos biografija nepaprastai įdomi, turtinga ir dramatiška. 2022 m., bendradarbiaujant Irenai Fedorovič-Vasilevskai, Teresai Skočik ir atlikėjos draugams, išleista knyga „Luba Nazarenko w poszukiwaniu harmonii“. Knygoje aprašytas visas jos gyvenimas: vaikystė, karjeros kelias, aistra romantikai, dilemos, vienatvė… Leidinyje gausu L. Nazarenko nuotraukų, kurios pasakoja apie skirtingus atlikėjos gyvenimo laikotarpius. Daugiausia nuotraukų sudaro akimirkos iš veikiančio Marijampolio kultūros centre vokalinio ansamblio „Harmonia“, kuriam Liuba vadovavo daugiau nei 34-erius metus, pasirodymų. Knygoje taip pat užfiksuoti draugų ir pažįstamų prisiminimai apie žinomą romansų atlikėją [4, 5].

Liubos Nzarenko autoportretas pateiktas leidinyje „Autoportretaiׅ“ [3]. Apie dainininkę rašoma periodinėje spaudoje [1, 4, 6]. Yra informacijos internete. Kalina Izabela Ziola skyrė Liubai eilėraštį „Uśmiech: Lubie Nazarenko // Šypsena: Liubai Nazarenko“ [7].

2025 m. gegužės 2 d. Rudaminos kultūros centro Marijampolio skyriuje buvo atidengta memorialinė lenta „Muzika Tavo vardą turi…“, skirta Liubos Nazarenko atminimui įamžinti [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Joteikaitė, Evelina. Romansų primadona // Lietuvos žinios. – 2016, lapkr. 19, p. 16.
2. Marijampolyje atidengta atminimo lenta romansų atlikėjai Liubai Nazarenko. Vilniaus rajono savivaldybė. 2025 [žiūrėta 2025-05-06]. Prieiga per internetą: <https://vrsa.lt/titulinio-naujienos/424/marijampolyje-atidengta-atminimo-lenta-romansu-atlikejai-liubai-nazarenko:6762>.
3. Liuba Nazarenko: [autoportretas]. – Nuotr. // Autoportretai. – Vilnius, [2002]. – P. 188–199.
4. Fedorovič-Vasilevska, Irena. Książka o niezapomnianej wykonawczyni romansów: dzięki współpracy Ireny Fiedorowicz-Wasilewskiej i Teresy Skoczyk ukazała się książka pt. „Luba Nazarenko. W poszukiwaniu harmonii“. – Iliustr., portr. // Kurier Wileński. – 2022, 19/20 lip. (nr 83), p. 16–17.
5. Luba Nazarenko w poszukiwaniu harmonii. – Wilno, 2022. – 79, [1] p.: iliustr., portr.
6. Skoczyk, Teresa. Wystawa malarska pamięci Luby Nazarenko: [apie dailininkės Danutos Lipskiej paveikslų parodą, skirtą rusų romansų atlikėjai L. Nazarenko]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2021, nr 5, p. 29.
7. Zioła, Kalina Izabela. Uśmiech : Lubie Nazarenko: [eilėraštis]. – Portr. // Znad Wilii. – 2013, nr 4, p. 82.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2025