Marijampolio seniūnija yra Vilniaus rajono pietuose. Ribojasi su Vilniaus rajono Pagirių, Rudaminos, Rukainių bei Šalčininkų rajono Jašiūnų ir Turgelių seniūnijomis. Seniūnijos teritorijoje yra 36 kaimai ir 3 viensėdžiai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Marijampolio kaimas (822 gyv.), parapijos centras Parudaminys (397 gyv.), Rakonys (266 gyv.), Terešiskės (298 gyv.) (2021 m.) [2].

Seniūnijos plotas – 12467 ha, iš jų 6758 ha užima žemės ūkio naudmenos, apie 5709 ha – miškai, vandenys ir kitos paskirties plotai.

Gyventojų skaičius – 3481 (2021 m.) [2].

Seniūnijos plotas ir gyventojų skaičius žymiai pasikeitė 1990 metais, kai Vaidotų seniūnija perdavė Marijampolio seniūnijai Terešiškių (298 gyv.) ir Baboniškių (13 gyv.) kaimus.

Seniūnijos teritorijoje yra 2 girininkijos (Migūnų ir Parudaminio) ir 56 sodo bendrijų.

Nuo 2024 m. spalio 11 dienos Marijampolis turi savo herbą, patvirtintą LR prezidento Gitano Nausėdos dekretu Nr. 1K-91[žr. adresu]. Herbo simboliai – sidabrinė raidė „M“ simbolizuoja ne tik pirmąją Marijampolio kaimo pavadinimo raidę, bet ir Švč. Mergelės Marijos monogramą. Etalono autorius – Rolandas Rimkūnas [8].

Seniūnijos centras – Marijampolio kaimas įsikūręs prie Juodės upelio. Kaimą supa miškai, kurie jungiasi su Rudininkų giria. Pro kaimą eina Vilniaus–Lydos (Baltarusija) plentas. 1988 m. prie Marijampolio prijungtas Naudžių kaimas [9, 10].

Marijampolyje veikia 2 mokyklos (lietuvių vidurine ir lenkų pradinė). Marijampolio vidurinė mokykla įkurta 1957 metais. Tai pirmoji lietuviška vidurinė mokykla Pietryčių Lietuvoje. Pradinė mokykla su mokomąją lenkų kalba įkurta 2008 metais [17]. Yra kitų visuomeninės paskirties objektų: kultūros centras, paštas, ambulatorija, biblioteka, švietimo raidos centras [18].

Marijampolio kaime gimė garsūs medikai – chirurgai: Pranas Norkūnas (1908–1992), kuri vadina pokario Lietuvos chirurgijos patriarchu ir habilituotas medicinos daktaras, chirurginės onkologijos Lietuvoje pradininkas Petras Norkūnas (1912 m.) [4, 15].

Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, vietovardis Marijampolis – tai neaiškios nelietuviškos kilmės vietovardis, atsiradęs XVII–XIX am., kai tarp dvarininkų buvo madinga dvarus ir palivarkus pavadinti naujais, neįprastais vardais [2a].

Rašytiniuose šaltiniuose istorinių duomenų apie Marijampolį yra mažai. Bendrojo pobūdžio informacija apie Marijampolį pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [11], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [12] bei „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [13]. Apie Marijampolio kaime esanti archeologinį paminklą – akmenį su „Velnio pėda“ rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [1], Bronio Kviklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [6], „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše“ (Vilnius, 1973). Legendų ir padavimų apie Pūstelninkuose esančias šventvietes yra Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės“ [18] ir Vladislavo Sirokomlės muziejaus išleistame rinkinyje „Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna“ [20].

Marijampolyje yra archeologinis paminklas – akmuo su jame iškaltais ženklais. Padavimai sako, kad tie ženklai esanti velnio pėda, kurią įspaudę per akmenį bėgdamas kipšas. Vietiniai gyventojai šį akmenį praminę „Velnio“ akmeniu [1, 6]. Marijampolio akmuo su „Velnio pėda“ 1992 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip regioninės reikšmės mitologinis paminklas [7].

1990 m. Marijampolio vid. mokyklos direktoriaus A. Masaičio kvietimu į Marijampolę atvyko tautodailininkai – drožėjai iš Gargždų, Vilniaus, Kupiškio bei Šiaulių. Jie savo darbais papuošė mokyklos ir gyvenvietės aplinką. Viso buvo pastatyta 5 stogastulpiai: „Gimtoji kalba“ (aut. Petras Balsys), „Knygnešys“ (aut. Petras Balsys), „Kunigaikštis“ (aut. Petras Balsys), „Lietuvos mokyklai 600“ (aut. Pranas Petronis), stogastulpis, skirtas Marijampolio mokyklos istorijai (aut. Vytautas Garbaliauskas); 4 koplytstulpiai: „Rūpintojėlis“ (aut. Pranas Petronis), „Marija maloningoji“, „Marija sopulingoji“ (aut. Vytautas Garbaliauskas) ir „Kryžius“ (aut. Leonas Perekšlis).

2004 m. įkurtas Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ švietimo raidos centras-muziejus.
Marijampolėje yra neveikiančios kapinės [5].

Atsiminimų knygą „Marijampolio vaikai“ yra parašęs buvęs mokyklos direktorius, švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis [14].

Seniūnijos gyventojus aptarnauja 2 viešosios bibliotekos: Parudaminio bei Marijampolio. Marijampolio kaimo biblioteka savo veiklą pradėjo 1952 metais [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Marijampolio akmuo // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 326.
2. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius. [interaktyvus] 2022. [žiūrėta 2025-04-07]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/2021_m._Lietuvos_gyventoj%C5%B3_sura%C5%A1ymas>. 2a. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 38.
3. Košinskienė, Elena. Lietuvos TSR bibliotekos. – Vilnius, 1979. – D. 2, p. 124.
4. Kučinskaitė, Antanė. Chirurgas profesorius Petras Norkūnas. – Portr. // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – T. 15, p. 772-774.
5. Kusaitė, Aušra. Didžiausia oratorija – vaikų šurmulys ir skambutis: [apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Švietimo raidos centro muziejaus steigėją, Marijampolio vidurinės mokyklos mokytoją A. Masaitį] – Portr., iliustr. // Voruta. – 2008, gruod. 6, p. 4-5.
6. Kviklys, Bronius. Parudaminys: [apie Velnio akmenį] – Iliustr. // Kviklys Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 220-222.
7. Marijampolio akmuo su „Velnio pėda“ [Marijuampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 5672]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-12]. Prieiga per internetą: < http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
8. Marijampolio herbas [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2025-06-23]. Prieiga per internetą:   https://vrsa.lt/apie-rajona/heraldika/marijampolio-herbas/1581
9. Marijampolio seniūnija // Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Iliustr. – Vilnius, 2005. – P. 29-30.
10. Marijampolio seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 216-217.
11. Marijampolis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p.512.
12. Marijampolis // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 698.
13. Marijampolis. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 14, p. 290.
14. Masaitis, Algimantas. Marijampolio vaikai: šviesos ir vilties ieškojimai gyvenimo kelyje. – Vilnius, [2007]. – 126, [1] p.: iliustr.
15. Pronckūnas, Augustas. Profesorius Pranas Norkūnas – gyvenimą paskyriau Lietuvai // Medicinos teorija ir praktika. – T. 14, priedas 1 (2008), p. 187-189.
16. Vaitkevičius, Vykintas. Marijampolis // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. – Vilnius, 2006, P. 73-74.
17. Vilniaus r. Marijampolio vidurinė mokykla [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-06-29]. Prieiga per internetą: <http://www.marijampolis.vilniausr.lm.lt/>.
18. Czarci kamien w Mariampolu // Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna. – Wilno, 2017. – P. 22.
19. Paczkowska, Czesława. Gmina Mariampol. – Iliustr. // Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 68-69.
20. Szkoła Początkowa w Mariampolu. – Iliustr. // Szkoły polskie w Republice Litewskiej. – Wilno, 2009. – P. 370-371.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2025