Migūnai – kaimas Marijampolio seniūnijoje, 7 km nuo Rudaminos.

Pagal 2021 m. visuotinio surašymo statistinius duomenys – kaime gyvena 57 žmonės.

Kalbininkas Jonas Jurkštas teigia, kad Migūnai – tai iš asmenvardžio kilęs vietovardis, užfiksuotas XVIII a. šaltiniuose [1].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Migūnų kaimą informacijos beveik nėra. Šiek tiek istorinių duomenų apie Migūnus yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [4] bei Kazimiero Petrusevičiaus knygoje „Badania ekologiczne nad krzyżakami (Argiopidae) na tle fizjografji Wileńszczyzny. Ökologische Untersuchungen der Argiopidae und Physiographic der Wilnoer Gegend“ [5]. Kaimas minimas Jono Jurkšto knygoje „Vilniaus vietovardžiai“ [1], „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2). Migūnų pilkapynas minimas „Lietuvos TSR archeologijos atlase“ [2, 3] archeologo Fiodoro Pokrovskio leidinyje „Археологическая карта Виленской губернии“ [6]. bei internete.

Kad šioje vietovėje gyventa nuo senų laikų liudija šalia kaimo esantis pilkapynas.

Yra žinoma, kad XIX a. pradžioje Migūnų kaime gyveno 39 žmonės. Visi jie buvo katalikai [5].

Migūnų pilkapynas regioninės reikšmės archeologinis paminklas. Šis valstybės saugomas objektas 1995 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą. Liaudiškai ši vieta vadinama Vasilevščizna [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 12, 39.
2. Migūnų pilkapynas (Vasilevščyzna) // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3, p. 120.
3. Migūnų pilkapynas [Migūnų k., Marijampolio sen., Vilniaus r. ; u. k. 21558]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
4. Miguny // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1885. – T. 6 (Malczyce – Netreba). – p. 391; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_VI/391>.
5. Petrusewicz, Kazimierz. Płyta lidzko-oszmiańska: [apie Migūnų kaimą, p. 14] // Petrusewicz, Kazimierz. Badania ekologiczne nad krzyżakami (Argiopidae) na tle fizjografji Wileńszczyzny. Ökologische Untersuchungen der Argiopidae und Physiographic der Wilnoer Gegend. – Wilno, 1938. – P. 13-15. Priega per internetą: <http://rcin.org.pl/Content/2400/WA488_9867_P1263_Nr40-Prace-Zool.pdf>.
6. Покровский, Федор. Археологическая карта Виленской губернии. – Вильна, 1893. – p. 65.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2016, 2023