Parudaminys – kaimas Marijampolio seniūnijoje, prie Rudaminos upelio (Vokės intakas) 18 km į pietus nuo Vilniaus. Už 1 km į vakarus nuo centro yra geležinkelio stotis.

Parudaminyje gyvena 427 gyventojų (2013 m.) [2].

Kaime veikia pagrindinė mokykla, kurios istorija siekia 1927 m., yra Parudaminio girininkijos centras [6].

Įdomios informacijos apie Parudaminį yra tapytojos, rašytojos, bibliotekininkės Irenos Fedorovič-Vasilevskos 2020 m. išleistame leidinyje „Dom przy drodze“ („Namas šalia kelio“). Knyga parašyta remiantis įvairių žmonių prisiminimais, spausdintiniais leidiniais bei archyvine medžiaga. Leidinys skiriamas kraštotyra besidomintiems skaitytojams. Jis gausiai iliustruotas pačios autorės darytomis ir archyvinėmis nuotraukomis. Gale pateikiamas panaudotų leidinių bibliografijos sąrašas [14]. Istorinių duomenų apie gyvenvietę yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [15], Bronio Kviklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [4]. Bendrojo pobūdžio informacija apie kaimą pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [11], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [12]  bei „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [13]. Apie Parudaminio pilkapyną rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [1], „Lietuvos TSR archeologijos atlase“ [10], „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše“ [9]. Apie Parudaminio bažnyčią rašoma Bronio Kvyklio enciklopedijoje „Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania“ [5] bei albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [7].

Apie tai, kad Parudaminio apylinkėse gyventa nuo senų laikų, liudija Parudaminio pilkapynas [1]. Parudaminio pilkapynas 1993 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip nacionalinės reikšmės archeologinis paminklas [8].

Rašytiniuose šaltiniuose Parudaminio dvaras minimas nuo XV amžiaus. 1493 m. Trakų vaivada ir etmonas Konstantinas Ostrogiškis Parudaminyje pastatytai stačiatikių cerkvei davė dirvų ir pievų Terešiškių apylinkėse. Nuo 1752 m. Parudaminys priklausė benediktinams. 1774 m. pastatyta pirmoji katalikų koplyčia. 1908 m. pastatyta medinė bažnyčia [4, 17].

Dabartinė mūrinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1922 metais. Tai neogotikos stiliaus pastatas. Bažnyčia projektavo architektas Antonas Filipovičius-Dubovikas (1865–1930). Bažnyčioje yra 5 paminkliniai dailės kuriniai: „Šv. Teklės“ (1606 m.) paveikslas, 2 skulptūros „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), piemenėlių skulptūros (1948 m.), skirtos „Prakartėlės“ kompozicijai, ir arnotas (XIX a. I p.). Ant bažnyčios sienos yra 2 paminklinės lentos. Viena – bažnyčios statybų iniciatoriui ir pradininkui, fundatoriui Oskarui Rouckui, kita – Korftų giminei, kuriai priklausė tuometinis Parudaminio dvaras. Šalia bažnyčios yra kapinės [5, 7, 16].

Parudaminio bei aplinkinių kaimų gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono centrinės bibliotekos Parudaminio kaimo filialas. Biblioteka įkurta 1959 metais. Bibliotekoje yra kraštotyros spaudinių. Bibliotekos fondą sudaro 8338 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių apie 15 – kraštotyros spaudiniai. Kraštotyros kartotekos apimtis – apie 50 kortelių [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Parudaminio pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 321.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Košinskienė, Elena. Lietuvos TSR bibliotekos. – Vilnius, 1979. – D. 2, p. 124.
4. Kviklys, Bronius. Parudaminys. – Iliustr. // Kviklys Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 220-222.
5. Kviklys, Bronius. Parudaminys. Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 255-257.
6. Parudaminio girininkija. – Iliustr. // Vilniaus miškų urėdija. – Vilnius, 2006. – P. 52-53.
7. Parudaminio Kristaus Atsimainimo bažnyčia = Kościół pw. Przemienienia Pańskigo w Porudominie. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 59-61.
8. Parudaminio pilkapynas [Parudaminio k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 16296]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-12]. Prieiga per internetą: < http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
9. Parudaminio pilkapynas // Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 34.
10. Parudaminio pilkapynas // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3, p. 84 (Nr. 497).
11. Parudaminys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p.774.
12. Parudaminys // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 311.
13. Parudaminys // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010.- T. 17, p. 526.
14. Fiedorovič-Vasilevska, Irena. Porudomino. – Iliustr. // Fiedorovič-Vasilevska, Irena. Dom przy drodze. – Vilnius, 2020. – P. 31-38.
15. Porudomino // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1887. – T. 8 (Perepiatycha-Pożajście). – p. 831; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_VIII/831>.
16. Rudnicki, Michał. Antroponimy parafii porudomińskiej na Wileńszczyźnie w pierwszej połowie XX wieku / Michał Rudnicki. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale ir išnašose // Prace bałtystyczne. – [T.] 3, p. 137-144.
17. Tarasewicz Irena. Dzieje osiedla i kościoła w Porudominie: [rašoma ir apie bažnyčios fundatorių Oskarą Roucką] // Nasza gazeta. – 2000, 27 lip./2 sierp., p. 9, 10.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2021