M. Drėmaitė 1998 m. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, baigė menotyros studijas, 2006 m. – Vilniaus dailės akademijoje doktorantūros studijas. 2001 m. stažavosi Helsinkio universitete (Suomija), 2001–2006 m. – Stokholmo Karališkojo technologijos instituto (Švedija) doktorantų programoje. Nuo 2004 m. dėsto Vilniaus universiteto Istorijos fakultele, nuo 2013 m. buvo docentė ir Paveldosaugos magistro studijų programos pirmininkė, nuo 2018 m. – profesorė. 2012–2015 m. dirbo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generaline sekretore [6, 8].
Dr. M. Drėmaitės tyrimų sritys – XX a. architektūros istorija, visuomenė ir kultūra tarpukario ir sovietmečio Lietuvoje, industrializacijos kultūra ir paveldas. Išleido knygas „Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m.“ (2016), „Baltijos modernizmas: architektūra ir gyvenamieji namai sovietinėje Lietuvoje“ („Baltic Modernism: Architecture and Housing in Soviet Lithuania“, 2017), „Arno funkcionalizmas = Arno’s funktionalism = Arnos Funktionalismus: architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ (2022). Su kitais autoriais parengė knygas „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ (2012), „Kaunas, 1918–2015: architektūros gidas“ (2015), „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ (2018), „Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų, 1918–2018“ (2018), „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį = Lithuanian architects assess the Soviet era: 1992 m. įrašai“ (2020), „Neringa: architektūros gidas“ (2020), „Palanga: architektūros gidas“ (2021), „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link = 100 steps towards modern Lithuanian architecture“ (2022) [6], „Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“ (2023).
M. Drėmaitė vaikystėje gyveno Lazdynuose, vėliau persikėlė į Žvėryną. „Lazdynai ir senamiestis, kuriame būdavau pas senelius Literatų gatvėje, man buvo kontrastas. Senamiestis patiko labiau. Vaikystėje mano santykis su Lazdynais buvo grįstas kasdiene veikla: žaliosios erdvės ir kiemai (kai kas sako, kad tuose rajonuose nebuvo kiemų, bet Lazdynuose kiekvienas žinojo, kur yra jų kiemas), kelias į mokyklą, draugų namai […] Dabar, kai į Lazdynus žvelgiu kaip į tyrimų objektą, manau, kad tai vis tiek yra sėkmės istorija – rajono prieskonis labiau skandinaviškas negu sovietinis. […] Gyvenu Žvėryne nuo tada, kai mano tėvai persikėlė ten 1989 metais. Paskui jau ir mes su šeima netoli nusipirkome butą dviaukščiame stalininiame darbininkų name. Kasdien marširuoju Gedimino prospektu – tai mano kasdienis kelias iš namų į Vilniaus universitetą. Man patinka dirbti senajame ansamblyje, patinka būti šitame branduolyje“, – pasakojo architektūros istorikė [5, p. 27].
M. Drėmaitė su kitais autoriais yra parengusi Vilniaus architektūrai skirtų leidinių. 2005 m. Vilniuje išleistas menotyrininkų parengtas leidinys „Vilnius, 1900–2005: architektūros gidas“ apie 228 išskirtinius pastatus, pastatytus per 105 metus. 2012 m. išleistas 2-asis atnaujintas ir papildytas šios knygos leidimas. 2016 m. išleistas 3-iasis atnaujintas ir papildytas leidimas „Vilnius, 1900–2016: architektūros gidas“ [10].
2018 m. dr. M. Drėmaitė, istorikas dr. K. Kučiauskas ir menotyrininkė, kultūros vadybininkė dr. R. Antanavičiūtė parengė „Vilniaus miesto muziejaus-tyrimų centro galimybių studiją“ [2].
2021 m. Vilniuje išleista M. Drėmaitės ir R. Antanavičiūtės knyga „Neįgyvendintas Vilnius“ [4]. Knygoje chronologiniu, tipografiniu ir tipologiniu aspektais pristatomi neįgyvendinti XX a. Vilniaus urbanistiniai, architektūriniai, memorialiniai ir inžineriniai projektai.
2022 m. Vilniuje išleista M. Drėmaitės, istorikių A. Ambrulevičiūtės ir G. Polkaitės-Petkevičienės knyga „Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais“ [1]. Knygoje pristatomi skirtingi Vilniaus miesto gyvenamosios infrastruktūros ir būsto modernėjimo tipai, formos ir kvartalų modernizavimo procesai, aiškinamasi, kaip keitėsi komforto standartai, populiarėjant modernizmo ir funkcionalizmo idėjoms.
M. Drėmaitė buvo leidinių „Vilnius, 1900–2013: a guide to the city’s architecture“ (Vilnius, 2013), „Architekturführer Vilnius: Bauten ab 1900 bis heute“ (Berlynas, 2015), „Vilnius, 1900–2016: an architectural guide“ (Vilnius, 2016), „Wilno XX–XXI wiek: przewodnik architektoniczny“ (Varšuva, 2019) bendraautorė.
2017 m. autorių leidybiniam kolektyvui, taip pat ir M. Drėmaitei, už knygą „Vilnius 1900–2016: architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas paskirta Vilniaus klubo premija [9].
2022 m. už knygą „Neįgyvendintas Vilnius“ architektūros istorikė M. Drėmaitė ir meno istorikė R. Antanavičiūtė apdovanotos Vilniaus klubo premija [9]. Premijos lauretės gautą 1000 eurų premiją skyrė Ukrainai [3].
2021 m. už Vilniaus miesto puoselėjimą ir garsinimą M. Drėmaitei įteikta Šv. Kristoforo statulėlė [7].
Apie M. Drėmaitę rašoma periodikoje. Yra informacijos internete [6, 8].
Literatūra ir šaltiniai:
1. Ambrulevičiūtė, Aelita. Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais / Aelita Ambrulevičiūtė, Marija Drėmaitė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė. – Vilnius, 2022. – 229, [3] p.: iliustr., brėž., faks., žml.
2. Antanavičiūtė, Rasa. Vilniaus miesto muziejaus-tyrimų centro galimybių studija / Rasa Antanavičiūtė, Marija Drėmaitė, Karolis Kučiauskas. – [Vilnius], 2018. – 142 p.: iliustr.
3. Autorės gautą Vilniaus klubo premiją skyrė Ukrainai. Mediacare [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-11-16]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3R2MfS7>.
4. Drėmaitė, Marija. Neįgyvendintas Vilnius: [Vilniaus muziejaus parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ knyga] / Marija Drėmaitė, Rasa Antanavičiūtė. – [Vilnius], [2021]. – 268, [2] p.: iliustr., faks., žml.
5. Drėmaitė, Marija. Urbanistiniai vilniečių troškimai: [pokalbis su meno istorike Marija Drėmaite] / kalbėjosi] Rugilė Audenienė. – Iliustr., portr. // Neakivaizdinis Vilnius. – 2022, Nr. 14, p. 22–29.
6. Marija Drėmaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-11-16]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3QEKcSQ>.
7. Per gimtadienį pagerbs miesto iškiliausius: [M. Drėmaitė apdovanota Šv. Kristoforo statulėle]. – Portr. // Sostinė. – 2022, saus. 22, p. 5.
8. Prof. dr. Marija Drėmaitė. Vilniaus universitetas. Istorijos fakultetas [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-11-16]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3R2G6W3>.
9. Vilniaus klubo premija. Lietuvos leidėjų asociacija [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-11-16]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3DmfpFo>.
10. Vilnius, 1900–2016: architektūros gidas / [Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Julija Reklaitė, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė]. – 3-iasis atnauj. ir papild. leid. – Vilnius, [2016]. – 351, [1] p.: iliustr.
Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2023