
Marija Šlapelienė. Nuotr. iš kn.: Žukas, Vladas. Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje. – Vilnius, 2000, p. 404.
1900 m. baigė Vilniaus kilmingųjų mergaičių gimnaziją. Mergina turėjo gražų balsą, giedojo Šv. Rapolo bažnyčios, kurioje vikaravo Jonas Ambraziejus, chore. Namuose buvo kalbama lenkiškai, bet Marija greitai išmoko lietuvių kalbą, pradėjo domėtis lietuvių draudžiama spauda [2, 5].
M. Šlapelienė aktyviai dalyvavo „Vilniaus aušros“ draugijoje, kultūros draugijos „Rūta“ veikloje. 1904 m. pradėjo dirbti lietuviškame knygyne, veikusiame prie „Vilniaus žinių“, redakcijoje (dabar – Lietuvos nacionalinės filharmonijos patalpos). Čia ji susipažino su Jurgiu Šlapeliu ir 1905 m. susituokė [2, 5]. Aktyviai dalyvavo Vilniaus kultūriniame gyvenime. 1905 m. vaidino Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje”, 1906 m. išgarsėjo kaip pirmosios kompozitoriaus Miko Petrausko lietuviškos operos „Birutė” pagrindinio vaidmens atlikėja [2].
M. Šlapelienė mirė Vilniuje, palaidota šalia savo vyro Jurgio Šlapelio Vilniaus Rasų kapinėse. 1979 m. ant kapo pastatytas skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurtas paminklas – atversta knyga [2, 4].
1906 m. Marija ir Jurgis Šlapeliai Vilniuje, Pociejų rūmuose (dabar Dominikonų g. 11) įkūrė savo knygyną, kuris veikė iki 1949 m. Tai seniausias lietuviškas knygynas Vilniuje [3, 8]. M. Šlapelienės lietuvių knygynas buvo vienas iš bastionų ginant lietuvių teises ir kultūrą Vilniuje bei Vilnijos krašte [5]. Knygynas ne tik prekiavo, bet ir leido knygas. Buvo išleistas ir šio knygyno katalogas. Ne kartą knygyne buvo daromos kratos, savininkė baudžiama nuobaudomis, keliamos bylos. Karo metais, kai dauguma M. Šlapelienės giminių pasitraukė į Rusiją, Marija liko Lietuvoje, savo mylimame Vilniuje, nes, kaip yra sakiusi, „Su Lietuva ir Vilniumi skirtis, vis vien kaip žengti į kapus“ [2, p. 288].
Kai 1949 m. knygynas buvo uždarytas, dalis knygų pateko į tuometinius Knygų rūmus, dalis – į Lietuvos mokslines bibliotekas.
Apie M. Piaseckaitę-Šlapelienę rašoma Anelės Butkuvienės knygoje „Garsios Lietuvos moterys“ [2], leidinyje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai: [mokslinės konferencijos medžiaga, 2016, Vilnius]“ (Vilnius, 2019). Leidinį sudarė Alma Lapinskienė ir Jolanta Paškevičienė. Informacijos apie M. Šlapelienę yra Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ (Vilnius, 2017), Nastazijos Kairiūkštytės ir Almos Gudonytės – „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ (Vilnius, 2009), Rasos Baškienės knygoje „Moterys istorijos verpetuose: [valdovės, menininkės, mokslininkės, mistikės, herojės, lėmusios miesto ir pasaulio istoriją]“ (Vilnius, 2022), Almos Gudonytės [5] ir kitų straipsniuose, leidinyje „Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus“ [8, 10]. Plačiau apie M. Šlapelienės knygyną, jo veiklą galima paskaityti Vlado Žuko knygoje „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ [9]. Rašantieji apie M. Šlapelienės knygyną, remiasi Vilniaus universiteto ir Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekose saugomais archyvų dokumentais, taip pat šeimos dokumentų fondu, saugomu Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje [6]. Apie Marijos ir Jurgio Šlapelių šeimą rašoma gidės Liudos Matonienės knygoje „Vilnius: meilės stotelės: romantiškasis miesto žemėlapis“ (Vilnius, 2017).
1970 m. M. Šlapelienė testamentu visą turtą paliko dukteriai Gražutei Šlapelytei-Sirutienei. Savo testamento vykdytoja paskyrė kultūros veikėją Almą Gudonytę (1930–2010), kuri turėjo pasirūpinti namu ir muziejinėmis vertybėmis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta dukters nuosavybės teisė į tėvų namą [3, 8]. Jos lėšomis namas buvo restauruojamas. 1991 m. M. ir J. Šlapelių name, kurį jie nusipirko 1926 m., buvo įkurtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus (Pilies g. 40, Senamiesčio seniūnija). 1994 m. muziejus atvertas lankytojams [7, 8, 9]. Prie šio namo pritvirtinta memorialinė lenta.
2004 m. ant namo, kuriame 1906–1949 m. veikė Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas (Dominikonų 11, Senamiesčio seniūnija), buvo atidengta memorialinė lenta, skirta lietuviškos spaudos šimtmečiui paminėti (skulpt. Andrejus Zubkovas) [1].
Ikonografija
- Marija Piaseckaitė (vėliau Šlapelienė) su savo tėvais bei broliais. 1900 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/OTSz.
- Marija Piaseckaitė. 1905 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/Jnxw.
- „Vilniaus žinių“ redakcija. Grupė „Vilniaus žinių“ redakcijos ir spaustuvės darbuotojų prie Gedimino pilies griuvėsių Vilniuje. Pirmoje eilėje antra iš dešinės Marija Piaseckaitė. 1905 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/fQbzI.
- Aleksandras Jurašaitis. Marija ir Jurgis Šlapeliai po vestuvių. 1905 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/t5NmS.
- Aleksandras Jurašaitis. Gražutė Šlapelytė sėdi mamai Marijai Šlapelienei ant kelių. Pusantrų metukų amžiaus, aprengta balta berankove suknyte, jai ant kaklo kabo kryželis, dovanotas jos krikšto tėvo Jono Basanavičiaus. 1911 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/0ifbJ.
- Aleksandras Jurašaitis. Marija Šlapelienė sėdi su savo dukrelėmis Laimute (kairėje) ir Gražute. 1915 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/xRLB.
- Marija Šlapelienė su vaikais pirmą kartą atvykę į Nepriklausomą Lietuvą. Jai iš dešinės sėdi dukra Laimutė, iš kairės – sūnus Skaistutis, už jo stovi dukra Gražutė. 1924 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/Ne4Q9.
- Marija Šlapelienė su sūnum Skaistučiu nusifotografavę Vilniuje, Pilies gatvėje veikusioje ateljė. 1927 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. NUotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/ju4K.
- Marija Šlapelienė, sūnus Skaistutis ir Jurgis Šlapelis kažkurioje Vilniaus ateljė. 1927 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/CssUW.
- Marija Šlapelienė Vilniuje. 1928 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/0RGH.
- Marija Šlapelienė su savo mama Eleonora Piasecka. Marija Šlapelienė (kairėje) su motina Eleonora Piasecka sėdi ant sofos savo namuose, Pilies g. 40. Šį namą Marija ir Jurgis Šlapeliai nusipirko 1926 m. ir persikraustė gyventi iš Saracėnų gatvės, kur Piaseckų pastatytame name pragyveno 21 metus. 1928 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/z4Znl.
- Antonis Skurjatas. Marija Šlapelienė su dukra Laimute. 1929 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/qcSLo.
- Marija Šlapelienė su dukra Gražute. 1929 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/4G1Ly.
- Visa Šlapelių šeima savo namų svetainėje Pilies g. Iš kairės ant kėdės sėdi dukra Gražutė, ant sofos – Marija Šlapelienė, Jurgis Šlapelis, dukra Laimutė, jiems prie kojų – sūnus Skaistutis. 1929 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/AdPA.
- Marijos ir Jurgio Šlapelių knygyne. Nuotraukoje antras iš kairės – Jurgis Šlapelis, šalia sėdi Marija Šlapelienė, toliau – jų sūnus Skaistutis. 1931 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/97H6.
- Dominikonų gatvėje esantis M. Šlapelienės lietuvių knygynas švenčia 25-erius gyvavimo metus. Knygyno tarpduryje stovi: pirma iš dešinės – Marija Šlapelienė, šalia jos – knygyno darbuotoja (nuo 1926 iki 1930 m.) Adelė Klišytė. 1931 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/XmfFd.
- Šlapelių šeima savo vasarnamyje Valakampiuose. Krėsle atsilošusi sėdi Marija Šlapelienė, prie namo kampo stovi dukra Gražutė, dengtoje terasoje prie įėjimo stovi Jurgis Šlapelis, ant terasos krašto sėdi sūnus Skaistutis. 1931 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/d8wO1.
- Šlapelių šeima savo vasarnamyje Valakampiuose. Jurgis Šlapelis sėdi dešinėje, šalia jo, viduryje – Marijos Šlapelienės motina Eleonora Piasecka, kairėje, su ilgais karoliais – Marija Šlapelienė. Stovi kairėje – Gražutė Šlapelytė, šalia jos – Laimutė Šlapelytė-Graužinienė, jos pirmagimė dukrelė Laimutė Graužinytė laiko savo močiutę už karolių. Priekyje ant žolės guli Šlapelių jaunėlis Skaistutis. 1932 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos
- Išėję pasivaikščioti po pušyną šalia savo vasarnamio Valakampiuose ant suoliuko sėdi: iš kairės pirmas – Jurgis Šlapelis, šalia jo – Marija Šlapelienė. 1932 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/pYnkb.
- Šlapeliai su visais savo vaikais ir dviem anūkėmis prie vilos Valakampiuose. Ant žemės sėdi duktė Gražutė, stovi iš kairės pirmas – Jurgis Šlapelis, prie jo Marija Šlapelienė, šalia jos – sūnus Skaistutis, prie jo – vyresnioji duktė Laimutė. 1934 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/hTYKW.
- Studentų arbatvakaris Vilniaus lietuvių studentų sąjungos vėliavos pašventinimo proga. Vėliava tą pačią dieną buvo pašventinta Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Priekyje, centre tarp kitų studentų sėdi P. Čibiras, pačiame salės gale, prie sienos kartu su kitais sėdi D. Alseika, V. Alseikienė, K. Stašys, M. Šikšnys, M. Šlapelienė ir J. Šlapelis. 1935 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos
- Šlapeliai su kunigu Pranu Bieliausku Valakampiuose. Prie Šlapelių šeimos vasarnamio Valakampiuose sėdi (iš kairės) Jurgis Šlapelis, Marija Šlapelienė ir kunigas Pranas Bieliauskas. 1936 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/J5uWc.
- Dvi seserys Piaseckaitės. Iš dešinės – Marija Šlapelienė, šalia – vyresnė sesuo Elena Klišeikienė. 1937 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/jwE3.
- Marija ir Jurgis Šlapeliai Bernardinų sode. Gyvendami netoliese, Pilies g. 40, Šlapeliai dažnai ateidavo pasivaikščioti į Bernardinų sodą. 1938 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/VUY1X.
- M. Šlapelienės knygyno sandėliai po kratos. 1938 m. Knygyne dažnai buvo daromos kratos, ieškant draudžiamų spaudinių. Po šios kratos Marijai ir Jurgiui Šlapeliams buvo iškelta baudžiamoji byla. Sandėliai buvo atidaryti tik 1939 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/OCCV.
- Marijos Šlapelienės portretas. 1939 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Naudojimo teisės: PD. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/6zcl.
- Marija Šlapelienė su seserimi Elena Klišeikiene Vilniuje, 1958 m. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus. Naudojimo teisės: CC BY-NC-ND. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/r6Qn.
- Bernardas Aleknavičius. [Kultūros veikėja, seniausio lietuviško knygyno Vilniuje įkūrėja Marija Šlapelienė 1974 m.]: [negatyvas]. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Naudojimo teisės: CC BY-NC-ND. Nuotrauka iš Europeanos: https://bitly.cx/BnCN.
Literatūra ir šaltiniai
1. Bukotaitė, Beata. Lietuvybės skleidėjus Vilniuje primins marmuro lenta. – Iliustr. // Lietuvos rytas. –2004, lapkr. 18, p. 6.
2. Butkuvienė, Anelė. „Apsisprendžiau, esu lietuvė! „. – Iliustr. // Butkuvienė, Anelė. Garsios Lietuvos moterys. – Vilnius, 2007. – P. 281-290.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Jurgis ir Marija Šlapeliai . – Iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Valdovų kelias. – Vilnius, [2001]. – Kn. 3: Pilies gatvė, p. 30-35. – (Vilniaus gatvių istorija).
4. Girininkienė, Vida. Visuomenės veikėjų Marijos ir Jurgio Šlapelių antkapinis paminklas. – Nuotr. // Girininkienė, Vida. Vilniaus kapinės. – Vilnius, [2004]. – P. 84.
5. Gudonytė, Alma. Marija Piaseckaitė-Šlapelienė ir Vilnius. – Iliustr. // Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis, 1900-1945. – Vilnius, [2005]. – P. 36-40.
6. Norkūnienė, Diana „Aš be knygos negaliu…”. – Iliustr. // Tarp knygų. – 2000, Nr. 3, p. 29-33.
7. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-06-13]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/vilnius/Slapeliu_muziejus.htm>.
8. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus / tekstų autorės: Vida Girininkienė, Jolanta Paškevičienė, Danguolė Žemaitytė. – [Vilnius, 2012]. – 22, [1] p.: iliustr., nuotr.
9. Žukas, Vladas. Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje. – Vilnius, 2000. – 463, [1] p., [8] iliustr. lap. – Bibliogr., p. 417-423 ir išnašose.
10. Marija and Jurgis Šlapelis House-museum : texts by Vida Girininkienė, Jolanta Paškevičienė and Danguolė Žemaitytė, 2012]. – 22 p.: iliustr., portr.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2025