Pasauliečio vardas – Maksimas Gerasimovičius Smotrickis. Slapyvardis – Teofilas Ortologas (Theofil Ortholog). Gyvenimo datos įvairiuose šaltiniuose nurodomos skirtingai – gimė 1575, 1577 ar 1578 m., mirė 1633 12 27 arba 1634 01 09. 1601–1604 m. (kitur – 1594–1600 m.) studijavo Vilniaus universitete filosofiją ir teologiją, vėliau išvyko į edukacinę kelionę į Vakarų Europą – Niurnbergo, Leipcigo, Wittenbergo (Vokietija) universitetus. 1607 m. grįžęs į tėvynę leido laiką Solomereckio dvare netoli Minsko. Dirbo mokytoju Kijevo, Minsko, Vilniaus ir Vievio stačiatikių mokyklose. Buvo įžymaus XV a. pab. – XVI a. pirmos pusės LDK karo vado Konstantino Ostrogiškio sūnaus mokytojas. Apie 1608 m. išvyko į Vilnių ir prisidėjo prie Šventosios Dvasios vienuolyno stačiatikių brolijos. Nuo 1617 m. tapo stačiatikių vienuoliu Meletijumi, nuo 1620 m. – Dermanio unitų vienuolyno viršininku [4, 9]. Meletijus buvo įšventintas Polocko arkivyskupu ir Mstislavlio vyskupu. Paskelbė poleminių traktatų, kritikuojančių katalikybę. 1626 m. stojo prieš stačiatikybę, pasmerkė savo ankstesnę literatūrinę ir bažnytinę veiklą. 1627 m. birželio 6 d. Meletijus Smotrickis slapta atsisakė stačiatikybės, perėjo į unitus. Mirė 1633 m. gruodžio 27 d. Dermanio vienuolyne (dabar Ustenskoje Vtoroje, Rovno sr., Ukraina) [2, 4].
Svarbiausias M. Smotrickio veikalas ir bene svarbiausias Vievio spaustuvės leidinys – 1618–1619 m. Vievyje išspausdinta „Slavų gramatika“ („Grammatiki Slavenskija pravilnoe Sintagma“). Nėra žinoma tiksli išleidimo data, kadangi ant kai kurių egzempliorių nurodyti vieni, ant kitų – kiti metai. Greičiausiai, gramatika pradėta spausdinti 1618, o baigta – 1619 m. Slavų gramatika 200 metų buvo slavų kalbų mokslo pagrindas ir turėjo didelę įtaką pirmosioms rusų kalbos gramatikoms [4]. 1629 m. ji perspausdinta Vilniuje, o 1648 m. – Maskvoje. Iš jos buvo mokomasi visame stačiatikių pasaulyje net iki XIX a. M. Lomonosovas vadino ją savo „mokslingumo vartais“ [7].
Išsami M. Smotrickio biografija ir literatūrinės veiklos apžvalga lietuvių kalba pateikiama baltarusių mokslininko, filologo Uladzimiro Karotkio (Кароткi, Уладзiмiр) straipsnyje, spausdinamame knygoje „Senosios Lietuvos literatūra“ [2]. Apie M. Smotrickį ir jo veiklą rašoma seminarų ir konferencijų medžiagos rinkinyje „Литва, Вильнюс, Мелетий Смотрицкий – навсегда у истоков грамматики русской: сборник материалов семинаров и конференций 2006-2009 г. = Lietuva, Vilnius, Meletij Smotrickij – rusų gramatikos ištakose visiems laikams“ [8], straipsnių rinkinyje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos, kultūros ir raštijos tradicijos“ (Vilnius, 2009), leidinyje „Literatūra ir kalba“ (T. 18 (1985), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ (7) ir kt. Apie jį rašoma lietuviškose ir rusiškose enciklopedijose [4]. Rusų kalba išleista J. Prokošinos (Прокошина Е. ) knyga „Мелетий Смотрицкий“ (Минск, 1966), Uladzimiro Karotkio „Творческий путь Мелетия Смотрицкого“ (Minskas, 1987), plačiai rašoma knygoje „Русские в истории и культуре Литвы“ [9] ir kt. Anglų kalba išleista didelės apimties Berklio (Berkeley) universiteto Kalifornijoje Slavų kalbų profesoriaus Davido A. Friko (Frick) monografija „Meletij Smotryc’kyj“ (Harvard, 1995). Apie slavų gramatiką ir Vievio spaustuvę rašyta Viliaus Užtupo monografijoje „Lietuvos spaustuvės, 1522–1997“ [5], archeologo Vykinto Vaitkevičiaus straipsniuose [6]. M. Smotrickis minimas daugelyje leidinių, kuriuose kalbama apie Vievio miestą ir jo istoriją, pvz. Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuva“ (Vilnius, 1989. T. 1), leidinyje „Elektrėnai“ [1] ir kt.
2002 m. rudenį Vievyje, Šv. Onos prie bažnyčios (Ežero g. 9) M. Smotrickiui buvo atidengtas paminklas–atminimo lenta, šiek tiek primenanti knygą. Ant paminklo lietuvių ir ukrainiečių kalbomis užrašyta: „1618–1619 m. Vievyje Vilniaus brolijos spaustuvėje (Bogdano Oginskio labdaros dėka) įžymusis ukrainiečių bažnyčios ir švietimo veikėjas, žinomas filosofas Maksimas Meletijus Smotrickis (apie 1575–1634 m. sausio 9 d.) išleido pirmą pilną bažnytinės slavų kalbos gramatiką, padėjusią pamatus slavistikos mokslui Rytų Europoje, „Slavų kalbos gramatikos taisyklės“ [1].
Literatūra ir šaltiniai
1. Ickevičius, Augustinas. Vievio spaudos pirmagimiai // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 223–227.
2. Karotki, Uladzimir. Meletijus Smotrickis. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Senosios Lietuvos literatūra, 1253–1795. – Vilnius, 2011. – P. 227–235.
3. Pūrienė, Giedrė. Vievis ir spausdintas žodis neatsiejami daugiau nei 400 metų // Elektrėnų žinios. – 2015, liep. 28, p. 8–9.
4. Smotrickij Meletij: [1578–1633] // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – [T.] 22, p. 159–160.
5. Užtupas, Vilius. Vievio spaustuvė (1611–1646) // Užtupas, Vilius. Lietuvos spaustuvės, 1522–1997. – Vilnius, 1998. – P. 343–344.
6. Vaitkevičius, Vykintas. Archeologiniai duomenys apie Vievio spaustuvę // Knygotyra. – T. 51 (2008), p. 267–271.
7. Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 80–81.
8. Литва, Вильнюс, Мелетий Смотрицкий – навсегда у истоков грамматики русской: сборник материалов семинаров и конференций 2006–2009 г.; Lietuva, Vilnius, Meletij Smotrickij – rusų gramatikos ištakose visiems laikams: 2006–2009 m. seminarų ir konferencijų medžiagos rinkinys. – Vilnius, 2010. – 113, [2] p.
9. Смотрицкий Мелетий (Максим) Герасимович: религиозный деятель, настоятель вильнюсского Свято–Духова монастыря, ученый–филолог. – Portr., iliustr. // Русские в истории и культуре Литвы. – Вильнюс, 2008. – P. 111–118.
Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016