Vievio seniūnija nuo Vilniaus miesto yra nutolusi maždaug 40 km į vakarus, Elektrėnų savivaldybės rytinėje dalyje, prie respublikinės reikšmės automagistralės ir geležinkelio Vilnius–Kaunas [14].
Vievio rajonas buvo sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš Vievio miesto ir 27 apylinkių (4 Kaišiadorių, 23 Trakų apskr. apyl.) ir priklausė Vilniaus sričiai. Vievio rajonas panaikintas 1962 m. gruodžio 8 d. Jo teritorija priskirta Trakų bei Kaišiadorių rajonams [13, 16].
2000-aisiais metais, įsteigus Elektrėnų savivaldybę, įkurta Vievio seniūnija [14].
Seniūnijoje yra Vievio miestas ir 91 kaimas. Didesni jų: Alesninkai (149 gyv.), Balceriškės (149 gyv.), Lapiakalnis (230 gyv.), Lazdėnai (169 gyv.), Pakalniškės (337 gyv.),
Pilypiškės (206 gyv.), Pylimai (401 gyv.), Vievininkai (135 gyv.) [4, 5].

Seniūnijos plotas – 15 165 ha. Joje gyvena 7 118 gyventojai, iš jų – 3 370 vyrai ir 4 748 moteris. Vievio mieste gyvena 4 311 žmonių (2021) [4].

Dalis Vievio seniūnijos priklauso Neries regioniniam parkui [9]. Parke, apie 2 km į rytus nuo Vievio miesto, Balceriškių kaimo pakelėje yra 40-ties pilkapių grupė. Vievio seniūniją kerta Kairiojo Neries kranto turistinė trasa.
2007 m. vyko ekspedicija Nerimi, skirta paminėti 150 Konstantino Tiškevičiaus kelionę upe. Jos metu buvo surinkta nemažai informacijos, gyventojų pasakojimų ir apie Vievio seniūnijoje esančius kaimus. Jie pateikti trečiojoje mokslininkų ekspedicijos Nerimi knygoje „Neris : 2007 metų ekspedicija“ [11], taip pat „Tautosakos darbų“ 33 tome [10].
Vievio seniūnijoje yra Bražuolės botaninis draustinis, Veprių botaninis draustinis, Panerių I miško pušies genetinis draustinis, dalis Aliosios hidrografinio draustinio, Elniakampio (Velniakampio) kraštovaizdžio draustinio, dalis Sviliškių kraštovaizdžio draustinio, maža dalis Trakų nacionalinio parko (Rusakalnio miško teritorija).
3 km į šiaurės vakarus nuo Vievio yra nedidelis Aliosos ežerėlis, į vakarus ir į pietus nuo Vievio – Veprinis, Ašarinis, Dumblikas, Baka, Dekis, Šemetys, Pakalnis, Skynimai, Naručionys, Kapšiai, Ožkabalys, Meiciškiai ir daugybė kitų [7, 16]. Per Vievio apylinkes teka Bražuolės upelis (kairysis Neries intakas, 23,2 km ilgio).
Seniūnijoje yra saugomų gamtos paveldo objektų: Paneriškių ąžuolas, prie Neries yra susiformavęs Ausiutiškių konglomeratas, Bražuolės akmuo bei kitų svarbių gamtos objektų: Ausiutiškių regykla, kur įrengtas apžvalgos bokštas, Bražuolės upės slėnio šlaite susiformavusi Joteliūnų atodanga, Kurkliškių liepa ir kt.

Vievio seniūnijai skirtų leidinių nėra išleista. Apie buvusį Vievio rajoną trumai rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [13]. Apie visą seniūniją ir patį miestą galima paskaityti knygoje „Elektrėnai“, Augustino Ickevičiaus parašytame skyriuje „Vievio seniūnija“ [5]. Čia pateiktas nemažas literatūros ir šaltinių sąrašas. Apie seniūniją dar rašoma to paties pavadinimo leidinukuose „Elektrėnų savivaldybė“ [14, 16] bei „Tūkstantmečio knygos“ II tome [15].
Apie Vievio seniūnijoje esančius kultūros paveldo objektus informacijos yra Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos išleistame elektroniniame leidinyje „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ [8], taip pat „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [6] ir kt.

Dabartinės seniūnijos teritorijoje yra išlikę Ausieniškių bei Panerių dvarų rūmai, keletas jiems priklausančių pastatų, parko likučių [5, 8].
XVII a. pirmoje pusėje prie Vievio vienuolyno veikė spaustuvė ir buvo spausdinamos bažnytinės knygos senąją slavų kalba. Vievyje išspausdinta viena pirmųjų slavų kalbos gramatikų – Meletijaus Smotrickio „Slavų gramatika“.
Per seniūnijos teritoriją driekėsi ir knygnešių keliai, kovota už lietuvybę.
Nepriklausomybės laikais, kai Vilnius buvo okupuotas Lenkijos, Vievis buvo paskutinioji stotis sostinės link, nes geležinkelis į Vilnių buvo uždarytas. Lazdėnų kaime išlikęs buvusios muitinės pastatas tuometiniame Lietuvos-Lenkijos pasienyje.

Vievio herbas

Vievio herbą LR Prezidentas patvirtino 1999 m. gegužės 22 d. Mėlyname fone vaizduojamos senovinės spausdinimo staklės (presas). Taip įamžintas Oginskių įkurtos ir XVII a. veikusios spaustuvės atminimas. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis [16].

Vievio seniūnijoje galima aplankyti Lietuvos pasienio sargybos policininko Jurgio Kybarto žuvimo vietą (1931) Baltamiškio kaime [7, 8], Lietuvos kario Simo Zelvio (Želvio) kapą Ausieniškėse, Lietuvos karių kapus Vievio katalikų kapinėse, farmacininko, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo Jurgio Milančiaus kapą ir namą, kuriame jis gyveno ir kur kelis metus dirbo ir rašė Lazdynų Pelėda, paminklus popiežiui Jonui Pauliui II ir pirmosios slavų gramatikos autoriui Maksimui Meletijui Smotrickiui, esančius Vievio bažnyčios aikštėje.

Vievio kapinės yra suskaitmenintos (žr. adresu).

Vievyje galima aplankyti Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvę, Visų Šventųjų kapinių koplyčią, esančią stačiatikių kapinėse bei Vievio šv. Onos bažnyčią, pasižiūrėti į jų sakralinio paveldo objektus [8].

Vievio seniūnijoje yra daug nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, įtrauktų į kultūros vertybių registrą (žr.: adresu): Balceriškių, du Kragžlių, Padūkštų pilkapynai (u. k. 21479; 39193; 31074; 29648), Monių, Dargionių pilkapis, vadinamas Prancūzkapiais (u. k. 13032), Vievio, Balceriškių pilkapynas, vadinamas Švedkapiais (u.k. 3538), Varliškių, Orliškių pilkapynas (u. k. 3507), du Paaliosės, Padaliosios, Pamiškės atskiri pilkapiai (u. k. 16456; 16455) ir pilkapynas (u. k. 16453), Vievininkų kapinynas (u. k. 30764), Padūkštų senovės gyvenvietė (u. k. 44523), Pugainių, Papiškių senovės gyvenvietė (u. k. 33234), Vievio dvarvietė (u. k. 24155), jau minėti Ausieniškių dvaro sodyba (u. k. 777) ir Panerių dvaro sodyba (u. k. 782) ir jai priklausantys objektai, kt. [8].

Vievyje yra du muziejai: Kelių muziejus ir Lietuvos geologijos muziejus [5].

Vievio etnokultūrinės tradicijos. – Elektrėnai, 2006. Knygos viršelis

Dabar Vievio seniūnijoje veikia Vievio pradinė mokykla, gimnazija, Vievio meno mokykla, Pylimų mokykla-darželis, Vievio lopšelis-darželis „Eglutė“. Vievio sanatorinė mokykla, esanti Paneriuose, buvo uždaryta 2012 m. Taip pat moksleivių poilsio stovykla „Jaunasis automobilininkas“.
Vievyje ir jo apylinkėse veikia įmonės: Valstybės įmonė „Automagistralė“, AB „Zelvė“, UAB „Kelda“, AB „Vievio paukštynas“, AB „Malsena“ Vievio filialas, UAB „Dailinta“, UAB „Wood team production“, įsikūręs Daivos Urbonavičiūtės putpelių ūkis ir kt.

Leidinyje „Vievio etnokultūrinės tradicijos“ [12] surinkti Vievio ir jo apylinkių etnokultūros puoselėtojų atsiminimai, aprašyta krašto etnokultūrinė veikla, tradicijos ir šventės, pateikti trumpi etnografinių kolektyvų aprašymai.
Etnografiniame-istoriniame leidinyje, tautosakos rinktinėje „Buvom“ [2] bei „Ar meni tų ažerų“ [1] užrašyti Vievio seniūnijos gyventojų pasakojimai, legendos. Pasakojimus surinko ir užrašė Ona Rasutė Šakienė.
„Versmės“ leidykla nuo 2010 m. rengia monografiją „Vievis“ – „Lietuvos valsčių“ serijos knygą, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009).
Net keletas Vievio krašto legendų yra susijusios su Napoleonu. Apie Napoleono kariuomenę Vievio apylinkėse pasakojama prancūzų armijos maršalo de Kasteliano dienoraščio ištraukoje leidinyje „Napoleono armija Lietuvoje“ [3].

Vievio seniūnijos gyventojai ir svečiai aptarnaujami Vievio miesto, Balceriškių bei Pakalniškių kaimų bibliotekose.

Literatūra ir šaltiniai

1. Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – 646, [4] p.; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_vievis/>.
2. Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – tautosaką surinko Ona Rasutė Šakienė ; parengė Ona Rasutė Šakienė, Vykintas Vaitkevičius. – Vilnius, 2013. – 611 [1] p.; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-vievio-seniunija/>.
3. Everatt, Joseph. Iš maršalo de Kasteliano dienoraščio (1804–1862) // Napoleono armija Lietuvoje. – Vilnius, [2011]. – P. 46–57, 124–136.
4. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-15]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
5. Ickevičius, Augustinas. Vievio seniūnija. – Iliustr. – Bibliogr. // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 179–260.
6. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2, Rytų Lietuva. – 391, [1] p.
7. Kviklys, Bronius. Vievio apylinkės // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 512.
8. Laiko vingiais: [elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12×24 cm): iliustr.
9. Malinauskas, Vidmantas. Neries regioninis parkas: [apie parką Elektrėnų savivaldybės teritorijoje]. – Iliustr. // Elektrėnų krašto gamta= The nature of Elektrėnai / tekstą parašė Vidmantas Malinauskas. –Vilnius, 2002. – P. 75–79.
10. Piasecka, Beata. Vilniaus apylinkių padavimai [apie Apskritos šaltinį] / Beata Piasecka, Ida Stankevičiūtė, Vykintas Vaitkevičius // Tautosakos darbai. – Vilnius, 2007. – [T.] 33, p. 198–247; Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2007~ISSN_1392-2831.N_33.PG_198-247/DS.002.0.01.ARTIC>.
11. Vaitkevičius, Vykintas. – Neris : 2007 metų ekspedicija. – Vilnius, 2013. – Kn. 3. – 238 p.
12. Vievio etnokultūrinės tradicijos / [sudarytoja Janina Vasilavičienė]. – Elektrėnai, 2006. – 102, [1] p. : iliustr.
13. Vievio rajonas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. –Vilnius, 2014. – [T.] 25, p. 145; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/vievio-rajonas/>.
14. Vievis. – Iliustr. // Elektrėnų savivaldybė. – Kaunas, 2006. – P. 23.
15. Vievio seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2, p. 298–301.
16. Vievis. – Iliustr. // Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. – P. 40–51.
17. Zinkus, Jonas. Vievio rajonas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 514. 8.

Parengė: Inga Sūnelaitienė (Elektrėnų SVB Vievio miesto filialas), Jūratė Volungevičienė, Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2011; 2022.