1960–1964 m. lankė Vievio vidurinę mokyklą, Vievio vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. J. Gečas). 1964–1971 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. A. Jozėnas). 1971 m. – respublikinio jaunųjų dirigentų konkurso Vilniuje laureatas [1, 5]. 1971–1979 m. studijavo choro dirigavimą Leningrado valstybinėje N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (dabar Sankt Peterburgo muzikos akademija) ir aspirantūroje (prof. A. Michailovo klasė), fakultatyviai lankė doc. J. Serebriakovo ir doc. R. Martynovo simfoninio dirigavimo klases. 1978–1979 m. ten vadovavo konservatorijos choro studijai ir miesto moterų chorui [1, 5]. Nuo 1979 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. – Lietuvos valstybinė konservatorija), nuo 1982 m. – vyr. dėstytojas, nuo 1991 m. – docentas, nuo 2010 m. – profesorius. 1985–1988 m. – LMTA kamerinio choro dirigentas [5, 6, 7]. Šis choras gastroliavo Europoje, Panamoje, Kuboje, JAV. Nuo 1979 m. – Vilniaus gamybinio susivienijimo „Vilma“ vyrų choro dirigentas, 1983–1998 m. – meno vadovas ir dirigentas. 1988 m. kolektyvas pasivadino Vilniaus miesto vyrų choru „Vytis“ [5]. Jam T. Šumskas vadovavo iki 1999 m. Nuo 1999 m. – Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ meno vadovas ir vyr. dirigentas. Su šiuo choru gastroliavo užsienyje, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose [6, 7]. 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės, 1988 m. Baltijos respublikų studentų dainų šventės „Gaudeamus-X“ Vilniuje, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994, 1998, 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje – vyr. dirigentas, 1993 m. buvo tarptautinio chorų festivalio „Resegna Polifonica“ Italijoje meno direktorius, 2004, 2008, 2010 m. – Kauno dainų švenčių vyr. dirigentas, 2003, 2009, 2014 m. – respublikinių dainų švenčių vyr. dirigentas, daugelio respublikinių ir tarptautinių chorų konkursų žiuri narys, „Life“ teatro festivalių ir „Meno forto“ aktorius ir muzikos konsultantas [5, 6, 7].
Parašė muziką šešiems dramos spektakliams, sukūrė choro dainų, aranžuočių, bendradarbiavo su teatro režisieriais E. Nekrošiumi, R. Tuminu, J. Jurašu, L. M. Zaikausku, A. Dapšiu [7]. Paskelbė mokslinių straipsnių spaudoje bei moksliniuose leidiniuose. T. Šumskas yra Lietuvos atsargos karininkų sąjungos garbės narys.
1990 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, 1994 m. jis apdovanotas S. Šimkaus premija [7], 2010 m. – Krašto apsaugos ministerijos ordinu „Už nuopelnus“, 2014 m. – Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu „Už nuopelnus“. 2015 m. vasario 16 d. LR Prezidentė apdovanojo T. Šumską Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Žymus dirigentas yra apdovanotas LR Seimo Pirmininko, LR Seimo Nacionalinio saugumo komiteto Pirmininko, LR Ministro Pirmininko, LR Krašto apsaugos Ministro, LR Kultūros Ministro bei Lietuvos Kariuomenės Vado padėkos raštais [1].
T. Šumskas gyveno Vievyje 1960–1964 m. Mokėsi Vievio vidurinėje ir muzikos mokyklose. Dirigentas dažnai lankosi Elektrėnuose, Vievyje, Semeliškėse, dalyvauja renginiuose. Dabar jau daugelį metų gyvena Vilniuje.
2013 m. „už svarų indėlį į lietuvių tautos kultūros plėtotę, patriotinių – karinių, liaudies dainų, klasikinių, sakralinių kūrinių populiarinimą, taip pat kūrybingą vadovavimą vyrų chorui „Aidas“, ilgametę pedagoginę veiklą“ prof. T. Šumskas buvo apdovanotas I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ [4].
2022 m. birželio 29 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdžio metu suteiktas Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio vardas.
Apie prof. T. Šumską rašoma leidinyje „Pasaulio lietuvių chorvedžiai“ [5], Kosto Valukonio knygoje „Vyrų choras „Aidas“ [3], „Kas yra kas Lietuvoje 2002“ [2], „Muzikos enciklopedijoje“ [6], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [7] ir kt. leidiniuose, yra straipsnių periodikoje, internete.
Literatūra ir šaltiniai
1. Kirkilienė, Julija. Šumskų giminės išlikimo paslaptys: būti su žmonėmis ir tarp žmonių // Elektrėnų kronika. – 2018, vas. 16–22, p. 8, 15.
2. Šumskas Tadas // Kas yra kas Lietuvoje 2002. – Kaunas, 2002, p. 661.
3. Valukonis, Kostas. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“: leidinys skirtas vyrų choro „Aidas“ 50 metų veiklos jubiliejui. – [Vilnius, 2007]. – 281, [1] p.: faks., nat., portr. – Turinyje: Vyrų choro meno vadovo docento Tado Šumsko biografija, p. 123–125; Vyrų choro „Aidas“ koncertinė veikla 1999–2005 metais, vadovaujant T. Šumskui, p. 126–174; Choro „Aidas“ meno vadovai, chormeisteriai ir koncertmeisteriai: Docentas Tadas Šumskas, p. 178–179; Choro „Aidas“ bendradarbiavimas: Meno vadovo docento T. Šumsko laikotarpiu, p. 199; Bendradarbiavimas su kompozitoriais ir kūrybinė veikla: Doc. Tadas Šumskas, p. 207.
4. Zybartas, Algimantas. Aukštas apdovanojimas // Aidas. – 2013, saus. 23, p. 1, 2; Prieiga per internetą: <http://www.kariuomene.kam.lt/download/44775/aidas%20nr.1(3).pdf>.
5. Zubrickas, Boleslovas. Tadas Šumskas // Pasaulio lietuvių chorvedžiai : enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999. – P. 626.
6. Žalalienė, Birutė. Šumskas Tadas. – Portr. // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2007. – [T.] 3, p. 475.
7. Žalalienė, Birutė. Šumskas Tadas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – [T.] 23, p. 293.
Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (ESVB), 2018, 2022