Pakalniškėse nuo 2007 m. veikia socialinės adaptacijos ir resocializacijos centras, veikia kaimo bendruomenė „Jorė“, biblioteka, pradinė mokykla, veikianti nuo 1938 m. [4]. Mokykla 2003 m. tapo Vievio pradinės mokyklos skyriumi.

Apie Pakalniškes rašyta „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4] „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [8], „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [7].

Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ [3] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [5] užrašyti keli kaimo gyventojų atsiminimai, pasakojimai apie šį kaimą ir jo gyventojus. Pasakojimus surinko ir užrašė Ona Rasutė Šakienė.

Pakalniškių kaimo teritorijoje yra dalis Pipiriškių geomorfologinio draustinio. Šis draustinis įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d., iš viso apima 519 ha ir yra skirtas išsaugoti geomorfologiškai labai vertingas reljefo formas, būdingas Dzūkų aukštumos pakraštiniams moreniniams dariniams [6].

Miestelyje veikia Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos filialas (juo tapo 2000 m.). Apie Pakalniškių bibliotekos istoriją informacijos galima rasti leidinyje „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ [1] taip pat Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje [9].
Biblioteka veiklą pradėjo 1945 m. Tuomet ji veikė pas A. Sakalinską. Nuo 1991 m. iki dabar vedėja dirba Jadvyga Bušinskienė [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bušinskienė, Jadvyga. Pakalniškių filialas // Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. – Vilnius, 2012. – P. 138–139.
2. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-29]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
3. Pakalniškės // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 153–155; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_vievis/>.
4. Pakalniškės // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – [T.] 17, p. 251; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/pakalniskes/>.
5. Pakalniškės: [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 258–260; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-vievio-seniunija/>.
6. Valstybiniai draustiniai : Pipiriškių geomorfologinis draustinis // Trakų krašto gamta. – Vilnius, 1999. – P. 37.
7. Pakalniškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 738.
8. Pakalniškės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 269.
9. Pakalniškių biblioteka. Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-29]. Prieiga per internetą: <https://www.elektrenai.mvb.lt/lt/bibliotekos-filialai/pakalniskiu-biblioteka/541>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka) 2016, 2022.