Paneriai

Panerių kaimas yra Vievio seniūnijoje, 6 km į šiaurės rytus nuo Vievio [12], 1 km į rytus nuo kelio Vievis–Maišiagala–Nemenčinė, priklauso Neries regioniniam parkui. Jį supa Panerių miškas.

Panerių kaime gyvena 52 žmonės: 22 vyrai ir 30 moterų (2021) [4].

Apie Panerių kaimą rašyta „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [11], „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [9] ir „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [10], monografijoje „Elektrėnai“ [5] ir kt. Paneriai minimi Fiodoro Pokrovskio leidinyje „Археологическая карта Виленской губернии. Вильна“ [20].
Daug rašyta apie Panerių dvarą ir rūmus. Apie dvarą, jo parką, savininkus rašoma Jadvygos Kulikienės leidinyje „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [6]. Dvaras dažnai aprašomas turistiniuose leidiniuose, pvz.: „153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ [14], „Lietuvos dvarai ir pilys“ [15], „Lietuvos dvarai“ [13], Algimanto Semaškos „Po Lietuvą“ (Vilnius, 2002), Ingridos Semaškaitės „Lietuvos dvarai“ (Vilnius, 2009) ir „Dvarai: spindesys ir skurdas“ (Vilnius, 2008) ir kt.

Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ [8] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [12] užrašyti keli kaimo gyventojų atsiminimai, pasakojimai bei legendos apie šį kaimą ir jo gyventojus. Pasakojimus surinko ir užrašė Ona Rasutė Šakienė.
Tautosakos tekstus iš vietinių gyventojų surinko 2007 m. vykusios ekspedicijos Nerimi dalyviai. Tekstai pateikti leidinyje „Neris: 2007 metų ekspedicija“ [18], taip pat Beatos Piaseckos, Idos Stankevičiūtės ir Vykinto Vaitkevičiaus straipsnyje „Tautinių mažumų tautosaka: Vilniaus apylinkių padavimai“ [16].

Dvaro sodyba ant Neries kranto kūrėsi apie XVI a. Netoliese buvo pastatyta mūrinė (greičiausiai mauzoliejinė) Panerių koplyčia. Jos vietoje likusi 4 m duobė, kurioje vietiniai gyventojai randa raudonų plytų duženų, kaulų ir pan. [18]. Kaime sklando pasakojimai apie Koplyčios (Kaplicos) kalną ir kitas legendas.
Iš Vlado Drėmos archyvinės medžiagos parengtame leidinyje „LDK miestai ir miesteliai“ [19] pateikiami rašytiniai šaltiniai, kuriuose minima Panerių koplyčia.

Pasak archeologo, dr. V. Vaitkevičiaus, istoriniuose dokumentuose minimas Panerių dvaras greičiausiai stovėjo Karageliškėse. Archeologas teigia, jog kažkuriuo metu, keičiantis savininkams, dvaras buvo perkeltas iš Karageliškių į dabartinę jo vietą Paneriuose. Pirmosios Panerių gyvenvietės sodybos neoficialiai vadintos Pakalne [18].
Panerių dvaras įkurtas XVIII a. Į Panerių dvaro valdas įėjo palivarkai: Malavolė, Ašarinė, Toviolai, Bagateliai [6].
Manoma, kad jį įkūrė karališkojo dvaro šambelionas (tvarkytojas) Simonas Liudvikas Gutakovskis (1738–1811), tačiau kiti šaltiniai teigė, jog iš pradžių dvaras priklausė Oginskiams, vėliau Gutakauskams [Gutakovskiams] [14, 15, 18]. Žinoma, jog 1795 m. Panerių (Karageliškių) dvarą įsigijo S. A. Poniatovskio sekretorius Stanislovas Puzina [3, 5], o po daugiau nei 20 m. kaip kraitis jis atiteko jo dukrai Aleksandrai Römerienei. 1795 m. dvaras greičiausiai dar stovėjo Karageliškėse. kadangi Paparčių, Žaslių ir Gegužinės parapijų 1795 m. revizijos duomenimis Panerių palivarką tuomet valdė Juozapas Rogalskis. Palivarkas buvo medinis, turėjo dviejų katilų bravorą [7].
Vėliau Panerių dvarą valdė jos sūnus Stanislovas Römeris, o po jo mirties – jo dukterėčia Evelina Chrapovickaitė Lubeneckienė-Gostomskienė. XX a. dvaras priklausė grafui Antanui Slaboševičiui. 1922 m. išparceliuotas. Vėliau dvaras tapo pensionu su teniso kortais ir slidinėjimo trasa, paplūdimiu, prieplauka. 1940 m. dvaro rūmai buvo nacionalizuoti ir tapo inteligentų poilsiavietė. Čia ilsėjosi daug žymių žmonių: M. Sluckis, Liudas Gira, Eduardas Mieželaitis, Antanas Jonynas ir kt. M. Sluckis čia parašė romaną „Geri namai“.
Vėliau dvaro rūmuose buvo įkurti vaikų globos namai, o nuo 1968 m. dvaro pastatai priklausė čia pastatytai Vievio sanatorinei-internatinei mokyklai. Mokykla buvo skirta kardiologinių sveikatos sutrikimų ir kitų specialiųjų poreikių turintiems vaikams. 2012 m. mokykla uždaryta [17].

Iš pradžių Panerių dvaras buvo medinis, vėliau iškilo dviaukštis mūrinis pastatas su skliautinėmis lubomis, po kiek laiko pristatytas barokinio stiliaus priestatas. Įspūdingai turėjo atrodyti žiemos sodo patalpa su simetriškai išdėstytais įėjimais [1]. Dabartinį dvaro ansamblį sudaro XIX a. statytas dviaukštis ponų namas bei menkaverčiai pokariniai dvaro ūkiniai pastatai: oficina, kumetynas, tvartai, ledainė. Iš jų vertingiausias – medinis kumetyno pastatas, nes kituose Lietuvos dvaruose tokios paskirties pastatai dažniausiai būna sunykę [2].
XIX a. statyti dvaro rūmai klasicistiniai, turi baroko bruožų. Rūmai apleisti, išlikęs dvaro parkas su ilga liepų alėja. Dvaro parkas įkurtas XIX a. pab. 1958 m. jis paskelbtas valstybės saugomu [5]. Panerių dvaro sodybos kompleksą sudaro šie, į Kultūros vertybių registrą įtraukti objektai: dvaro sodybos rūmai, oficina, pirmas ir antras tvartai, sandėlis, kumetynas, ledainė, parko fragmentai [2].

Dvaras įkurtas be galo gražioje vietoje šalia Neries vingio. Iš čia matosi sala, miškai ir neries slėnio kalvos. Salą vietiniai gyventojai praminė lakštingalų sala. Pasak legendos, piktas ponas mergaites, kurios gražiai dainavo, nuplukdydavo į salą ir liepdavo per naktis dainuoti. Tuomet merginos paprašė Dievo, kad jas paverstų lakštingalomis, dėl to ir sala praminta Lakštingalų sala [12].

Panerių dvaro rūmai, nors ir nykstantys, tačiau yra viena lankomiausių vietų Vievio seniūnijoje.
Nuo Panerių prasideda 18 km kairiojo Neries kranto turistinė trasa [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bulavaitė, I., Selickaitė, R. Žvilgtelkime į Panerių dvaro praeitį // Elektrėnų žinios. – 2004, saus. 3, p. 3.
2. Panerių dvaro sodyba: [Panerių dvaras] [Panerių k., Vievio sen., Elektrėnų sav.; u. k. 782]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-29]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/BA48C2D1-2010-4570-980B-6722A2C48387>.
3. Gamtos prieglobstyje : Neries regioninio parko dviračių trasa // Po Lietuvą su šeima. – Kaunas, [2014]. – P. 156–161.
4. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-29]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
5. Ickevičius, Augustinas. Vievio seniūnija: Vievio apylinkės // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 190–191.
6. Kulikienė, Jadvyga. Paneriai // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 60–61.
7. Misius, Kazys. Paparčių, Žaslių ir Gegužinės parapijų 1795 metų revizijos duomenys : Žaslių parapija: [minimas Panerių palivarkas] // Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 82.
8. Paneriai // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 155–162; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_vievis/>.
9. Paneriai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 755.
10. Paneriai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 290.
11. Paneriai: [2] // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – [T.] 17, p. 385; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/paneriai-1/>.
12. Paneriai: [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 260–266; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-vievio-seniunija/>.
13. Paneriai. – Iliustr. // Lietuvos dvarai. – Vilnius, [2010]. – P. 287–288.
14. Panerių dvaras // 153 įdomiausi Lietuvos dvarai. – Kaunas, 2011. – P. 182–183.
15. Panerių dvaras // Lietuvos dvarai ir pilys. – Kaunas, [2015]. – P. 148–149.
16. Piasecka, Beata. Tautinių mažumų tautosaka : Vilniaus apylinkių padavimai / Beata Piasecka, Ida Stankevičiūtė, Vykintas Vaitkevičius // Tautosakos darbai. – Vilnius, 2007. – [T.] 33, p. 228–229.
17. Pūrienė, Giedrė. Paneriai: nuo ponų dvarvietės iki vaikų sanatorinės mokyklos : Mažųjų kaimelių šviesa // Elektrėnų žinios. – 2015, lapkr. 13, p. 8–9.
18. Vaitkevičius, Vykintas. Tautosakos tekstai: [apie akmenį Neryje ir apie Panerių dvarą] . – Iliustr. // Neris : 2007 metų ekspedicija. – Vilnius, 2013. – Kn. 3, p. 77–79, 172–173.
19. Vievis // LDK miestai ir miesteliai. – Vilnius, 2006. – P. 791, 792.
20. Покровский, Федор Васильевич. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна. – Vilnius, 1893. – P. 70; Prieiga per internetą: <http://www.lad.lt/data/com_ladlibrary/145/1-89.pdf>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka) 2016, 2022.