Ausieniškių kaime gyvena 64 žmonės: 31 vyras ir 33 moterys (2021) [11].

Kaime veikia 1964 m. įkurtas „AB Vievio paukštynas“, šiuo metu didžiausias paukštynas Lietuvoje [18, 28].

1801 m. Ausieniškių dvare gimė 1830–1831 m. sukilimo dalyvis, Trakų apskrities sukilėlių vadas Vincentas Matusevičius (kai kur – Matuševičius) [17, 25].
Ausieniškėse 1812 m. birželio 27 d. nakvojo Napoleonas su savo daliniais [13].
1986 m. Ausieniškių dvaro parke lankėsi ir vietinius augalus tyrinėjo daktarė profesorė Eugenija Šimkūnaitė [24].
Ausieniškių kapinėse palaidotas Lietuvos karys, V pėst. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko eilinis Simas Zelvis (Želvys), žuvęs 1919 06 09 nežinomomis aplinkybėmis [14, 20]. 2009 m. kapas įtrauktas į kultūros vertybių registrą

Kaimo pavadinimas kilęs asmenvardžio, plg. baltarusių asmenvardį Аўсяны [30].

Apie Ausieniškes, jų istoriją, ežerą rašyta „Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [3], „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [4, 6], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [5]. Apie Ausieniškių dvarą informacijos galima rasti leidiniuose „Kelionės iš Vilniaus“ [1], „Lietuvos dvarai“ [10], „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [15], „Kelionių vadovas po Lietuvą“ [22], „Dvarai: spindesys ir skurdas“ [23] ir kt. Šiek šiek apie Ausieniškes pasakojama prisiminimų Ausieniškėse vaikystėje gyvenusios Janinos Szumska-Wojdyło prisiminimų knygoje „Šeimyninis pasakojimas“ (26).
Ausieniškių legendas ir gyventojų pasakojimus, atsiminimus apie kaimą surinko kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė tautosakiniuose leidiniuose ir „Ar meni tų ažerų“ [2], „Buvom“ [7].

Ausieniškės minimos nuo XVII a. [3]. XVII–XVIII a. dokumentuose kaimas ir dvaras dažnai vadinti Dautelėnais [4, 5, 19].
XIX a. pr. Ausieniškių dvarą valdė V. Matusevičius – 1830–1831 m. sukilimo veikėjas. Jis 1831 m. vadovavo Trakų apskrities sukilėlių būriui [12, 15].
1831 m. balandžio 20 d. prie Ausieniškių palivarko vyko sukilėlių mūšis su caro kariuomene, kurį sukilėliai pralaimėjo [3, 25]. Mediniai dvaro pastatai ir kaimas sudegė, tačiau dvaras išliko.
1839 m. Severinas Mykolas Römeris vedė Teodorą Matusevičiūtę, 1831 m. sukilėlių būrio vado V. Matusevičiaus seserį, kuri kraičio gavo Ausieniškių dvarą [31].
1863 m. sukilimo metu sukilėliai ir vėl buvo įsitvirtinę netoli kaimo [4].
Iki 1935 m. dvaras priklausė Boleslovui Karčiauskui, vėliau – Felicijai Stašienei. J. Szumska-Wojdylo savo atsiminimuose rašo, jog  dvaras nuo 1925 m. buvo jos  dėdienės pusbrolio Stanislovo Sarnackio nuosavybė [26].
Dvarvietė apaugusi medžiais, išlikęs medinis ponų namas, tvenkinys, ūkinis pastatas, sulaukėjęs parkas [1, 10, 22, 23].
Vilniaus universiteto rankraščių skyriuje saugomi du kvitai dėl Ausieniškių palivarko nuomos matininkui Antanui Daugėlai. Kvitus išrašė Antanas Zabiela ir Zabielienė [9].
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma XX a. I p. fotografija „Sarnackų šeima prie Ausieniškių dvaro“ [21].

Ausieniškių dvaro sodyba  įtraukta į kultūros vertybių registrą [8].

Nuo 1959 m. veikė biblioteka. 1964–1976 m. šioje bibliotekoje dirbo Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Genė Dapkevičienė [29].

Literatūra ir šaltiniai

1. [Ausieniškių dvaras] // Kelionės iš Vilniaus. – Vilnius, [2005]. – P. 100.
2. Ausieniškės // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 150; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_vievis/>.
3. Ausieniškės // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1976. – T. 1, p. 471.
4. Ausieniškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 124.
5. Ausieniškės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 140.
6. Ausieniškių ežeras [Aliosa] // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 124.
7. Ausieniškių kaimas : [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 250–254; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-vievio-seniunija/>.
8. Buv. dvaro sodybos fragmentai: [Ausieniškių dvaras] [Ausieniškių k. Elektrėnų sen., Elektrėnų sav.; u. k. 777]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9d3013ec-afa3-44f9-8de0-8275b9b090fc>.
9. Dmitrijus Daugėla (1868–1942). 1585–1914. „..Kwicem dalszey..“ [Pakvitavimas]. – [S. l.], 1775 09 30 [Saugoma VU Rankraščių skyriuje].
10. Elektrėnų savivaldybė: Ausieniškės // Lietuvos dvarai. – Vilnius, [2009]. – T. 2, p. 224–229.
11. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
12. Ickevičius, Augustinas. Vievio seniūnija: Vievio apylinkės : [apie Ausieniškių dvarą] // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 189–190.
13. Iš maršalo de Kasteliano dienoraščio (1804–1862) // Napoleono armija Lietuvoje: prancūzų prisiminimai. – Vilnius, 2011, p. 49.
14. Ivaškevičius, Eugenijus. Elektrėnų savivaldybės kapinės: [kario kapas Ausieniškių k. kapinėse] // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. Atlasas: 1919–1940. – [Vilnius, 2003]. – P. 24.
15. Kulikienė, Jadvyga. Ausieniškės // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 32–33.
16. Lietuvos kario Simo Zelvio (Želvio) kapas [Ausieniškių k. Elektrėnų sen., Elektrėnų sav.; u. k. 33169]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/158f639b-39f0-4c61-ac6f-b6c2fc0f7927>.
17. Matusevičius Vincentas // Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas, 2009. – P. 105.
18. Morkūnas, Marijonas. Paukštininkystė // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 17, p. 643–644.
19. Rimgailienė, Zina. Dvarų legendos // Šeima ir pasaulis. – 2002, Nr. 2, p. 70–83.
20. Ruseckas, Petras. Savanorių žygiai: Nepriklausomybės karų atsiminimai. – Vilnius, 1991. – T. 1, p. 344.
21. Sarnackų šeima prie Ausieniškių dvaro. Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/50000002479077>.
22. Semaška, Algimantas. Ausieniškės // Kelionių vadovas po Lietuvą : 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, 2006. – P. 216–217.
23. Semaškaitė, Ingrida. Elektrėnų savivaldybė: Ausieniškės // Dvarai: spindesys ir skurdas. – Vilnius, 2008. – P. 322.
24. Skonsmanas, Jonas. Kaip Eugenija Šimkūnaitė 1986 metais Ausieniškių parke žaliųjų lobių ieškojo // Elektrėnų kronika. – 2003, birž. 27–liep. 3, p. 7–8.
25. Sliesoriūnas. Feliksas. Vincentas Matusevičius // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 14, p. 458; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/vincentas-matusevicius/>.
26. Szumska-Wojdyło, Janina. Šeimyninis pasakojimas = Opowieść rodzinna / Szumska-Wojdyło, Janina ; [iš lenkų kalbos vertė ir redagavo. Vladislava Kursevičienė]. – Kaišiadorys, 2018. – D. 1, Prieš karą Lietuvoje = Na Litwie przed wojną. –144 p. : iliustr., žml.
27. Šakienė, Ona Rasutė. Ausieniškių dvaras // Elektrėnų kronika. – 2013, geg. 3–9, p. 6; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/ausieniskiu-dvaras/>.
28. Vaišvila, Antanas. Vievio paukštynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 514.
29. Volungevičienė, Jūratė. Trakų rajono Elektrėnų biblioteka 1967–1999 m. // Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. –Vilnius, 2012. – P. 10–26
30. Аўсяны [Ausieniškės. Ausieniškių ežeras] // Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius, 2009. – T. 1, p. 239.
31. Owsianiszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1886. – T. 7, p. 782; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_III/509>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2016, 2022.