Balceriškių kaimas yra Vievio seniūnijoje, 1,5 km į pietryčius nuo Vievio, abipus magistralės ir geležinkelio Vilnius–Kaunas.
Per kaimą eina kelias Vievis–Trakai, šalia – Vievio miškas, teka Aliosa. Kaime yra retransliacinis televizijos bokštas [3, 4].

Balceriškių kaime gyvena 149 žmonių: 70 vyrų ir 79 moterys (2021) [7].

Kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Balceris [1].

Apie Balceriškes šiek tiek rašyta „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [3], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [4].
Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ [2] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [5] užrašyta kaimo gyventojų legenda apie mitinę vietovę – Jono ežerą. Pasakojimus surinko ir užrašė Ona Rasutė Šakienė.
2001 m. J. Grigonienė surinko keleto kraštiečių tremtinių atsiminimus. Jame surinkti Genės Dzimidavičienės (buvusios Sabonytės) iš Pylimų k. (g. 1936, Lomenių k.), Vaclovo Kšivoblocko (g. 1898, Vaickūniškėse, mirė 1947,), Viktoro Grigonio (g. 1922, Vievio valsčiuje, Dokučaikos k.), Emilijos Karankevičienės (buvusios Astrovaitės), Pranciškaus Grigorevičiaus (g. 1938-08-16), Prano Karankevičiaus (1924 m.), Liudos Griškinienės, Reginos Lešinskienės, Janinos Kovalevskajos (buvusios Šukštaitės) atsiminimus, duomenis apie tremtį [10].

Daugiausiai informacijos galima rasti apie Balceriškių kaime esančias paveldo vietoves – Vievio dvarvietę (u. k. 24155), Balceriškių piliakalnį (u. k. 41477) ir du pilkapynus – dešinėje kelio Vievis–Paneriai pusėje esantį Balceriškių pilkapyną (u. k. 21479) ir kairėje pusėje, tarp geležinkelio ir autostrados esantį Vievio, Balceriškių pilkapyną, vadinamą švedkapiais (u. k. 3538) (žr.: adresu), kurie yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Apie Vievio dvarvietę rašoma Augustinos Grinkevičiūtės straipsnyje [11], Elektrėnų savivaldybės bibliotekos darbuotojų sudarytame elektroniniame leidinyje „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ [16]. Apie Balceriškių pilkapyną (Švedkapius) yra rašę Bronius Kviklys [15], Giedrius Kazlauskas [13], Augustinas Ickevičius [12]. Pilkapynas gana išsamiai aprašytas Onos Kuncienės „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [14]. Apie Vievio spaustuvę rašė archeologas Vykintas Vaitkevičius [19], apie Balceriškių piliakalnį rašyta leidinyje „Lietuvos piliakalniai“, 4 t. [6].

Balceriškių kaimelis yra labiausiai tikėtina vieta, kur galėtų būti stovėjusi Vievio vienuolyno spaustuvė, veikusi 1611–1646 m., kadangi čia rasti su Vievio spaustuve sietini radiniai [11, 19].
Švedkapių pilkapynas XIX a. buvo daug didesnis, tačiau 1863 m. iškirtus mišką buvo apardytas ariant [17]. 1911 m. geriau išlikę buvo tik 9 pilkapiai [17, 18]. 1889 m. 4 pilkapius kasinėjo archeologas E. Volteris. Jis pilkapius priskyrė VIII–XII a. ir nustatė, jog mirusieji laidoti sudeginti [12]. Kasinėjimuose rasta IX–XII a. įkapių [14]. 1863 m. pilkapiai buvo pradėti arti. B. Kviklys mini buvus 40 pilkapių grupei [15], E. Volteris – 36. 1911 m. buvo išlikę 36 pilkapiai, 8 iš jų – vos pastebimi. 2005 m. atliktas pilkapyno žvalgymas atskleidė, jog šiuo metu išlikę 39 sampilai.
2017 m. į kultūros vertybių registrą naujai įtrauktas Balceriškių piliakalnis [6]. Jis datuojamas I t-mečiu po Kr. – II t-mečiu po Kr. pr. Piliakalnis yra Aliosos upelio slėnio vingyje, iš trijų pusių juosiamas Aliosos slėnio, iš pietryčių – nedidelės stačiašlaitės jo griovos, o pietų pusėje toliau tęsiasi į tą pusę kylanti aukštuma. Iškyšulio viršus apardytas ilgalaikio arimo, dabar jis irgi ariamas, o šlaitai apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais [6].

Miestelyje veikia Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos filialas (juo tapo 2000 m.). Jis veiklą skaičiuojantis nuo 1955 m., kai kolūkyje buvo įkurtas Balceriškių klubas-skaitykla. Pirmasis šiame klube-skaitykloje pradėjo dirbti Alfonsas Žukas (nuo 1955-08-01) [9]. 1956 m. liepos 1 d. buvo įkurta kolūkio biblioteka., o 1957 m. biblioteka įsikūrė naujai pastatytuose kultūros namuose. Kultūros namų direktoriumi paskirtas A. Žukas, buvęs bibliotekos vedėjas [8]. Vėliau darbuotojos dažnai keitėsi. Nuo 1969 m. bibliotekoje nuolat dirbo Jadvyga Grigonienė. 1991 m. biblioteka persikėlė į Pylimų kaimą, o po metų – į kaimo vaikų darželio-mokyklos patalpas, kuriose veikia iki dabar. Šiuo metu bibliotekoje dirba Milda Guvenikovienė [9]. Daugiau apie biblioteką informacijos galima rasti knygoje „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balceriškė; Balceriškės // Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius, 2009. – T. 1, p. 325.
2. Balceriškės // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 151; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_vievis/>.
3. Balceriškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 149.
4. Balceriškės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 169.
5. Balceriškės : [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 254; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-vievio-seniunija/>.
6. Balceriškės, Elektrėnų sav., Vievio sen. – Iliustr. // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2018. – T. 4, p. 20–21.
7. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
8. Grigonienė, Jadvyga. Alekso Žūko prisiminimai: pirmojo Balceriškių bibliotekos bibliotekininko Alekso Žūko atsiminimai. – 2 p.: iliustr. – Rankr.
9. Grigonienė, Jadvyga. Balceriškių filialas // Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. – Vilnius, 2012. – P. 119–121.
10. Grigonienė, Jadvyga. Tremties keliais: buvusios Balceriškių apylinkės tremtinių prisiminimai. – 1998. – 11 p.: iliustr. – Rankr.
11. Grinkevičiūtė, Augustina. Žvalgomieji tyrinėjimai Elektrėnų savivaldybėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2007, p. 480–482; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2007/480-482.pdf>.
12. Ickevičius, Augustinas. Vievio seniūnija: Vievio apylinkės // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 184–185.
13. Kazlauskas, Giedrius. Pilkapynai [Vievio–Balceriškių pilkapynas] // Elektrėnų kronika. – 2014, spal. 3–9, p. 7; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/pilkapynai/>.
14. Kuncienė, Ona. Vievio pilkapynas, Balceriškių pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija // Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 93.
15. Kviklys, Bronius. Vievio apylinkės // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 512.
16. Laiko vingiais: [elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12×24 cm): iliustr.
17. Paminklų sąrašas: [Vievis, Trakų raj.] // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3, p. 122; Prieiga per internetą: <http://lad.lt/data/com_ladlibrary/140/1-92.pdf>.
18. Tarasenka, Petras. Lietuvos archeologijos medžiaga = Materialien für litauische Archeologie. – Kaunas, 1928. – P. 260; Prieiga per internetą: <http://www.lad.lt/data/com_ladlibrary/98/214-269.pdf>.
19. Vaitkevičius, Vykintas. Archeologiniai duomenys apie Vievio spaustuvę // Knygotyra. – 2008, Nr. 51, p. 267–271; Prieiga per internetą: <http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367165123418/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2018, 2022.