Mindaugas Skudutis. Nuotr. iš kn.: 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 976.

Mindaugas Skudutis 1964–1968 m. mokėsi Kauno Juozo Naujalio vidurinėje dailės mokykloje. 1976 m. baigė Vilniaus dailės akademiją (buvęs LTSR valstybinis dailės institutas), 1977–1987 m. dirbo Čiurlionio menų mokyklos mokytoju, 1989–2011 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytoju; profesoriumi (2007). Dvidešimto amžiaus 8–9 dešimtmečiuose su menininkais Broniumi Gražiu, Henriku Natalevičiumi, Raimundu Sližiu, Romanu Vilkausku sudarė vieną pirmųjų neoficialių dailininkų grupių „Penketas“. Nuo 1989 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys [1, 12, 13].

Kuria figūrines kompozicijas, autoportretus, natiurmortus, piešinius, koliažus ir asambliažus. Dailininkas tapo religine tema [11]. Reikšmingesni menininko tapybos darbai: „Raudoni marškiniai“ (1974), „Pasivaikščiojimas vakare po senamiestį“ (1978), „Mergaitės“ (1979), „Juodas kvadratas juodame fone“ (1979), „Metabolistinis paveikslas“ (1980), „Autoportretas / 33 metai“ (1981), „Magdeburgo katedros chimeros“ (1982), „Karalius ir karalienė“ (1982), „Vakaras (Autoportretas)“ (1984), „Dvylika senojo Vilniaus vaizdų“ (1985), „Vėjuota diena prie jūros“ (1986), „Laidotuvės“ (1986), „Kaimiškas interjeras“ (1986), „Lizdas“ (1989), „Autoportretas“ (1996), „Kristaus kelio stotys“ (2002–2003). 1979 m. ir 1982 m. dalyvavo I ir II Baltijos šalių jaunųjų dailininkų trienalėse, 2007 m. – XIII Pabaltijo tapybos trienalėje.
Iliustravo šias knygas Ethelės Lilianos Voynich „Gylys“ (1982), Jono Avyžiaus „Kaimas kryžkelėje“ (1988), „Degimai“ (1988).
Kartu su menotyrininku Vidu Poškumi išleido knygą „Videniškiai. Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“ (Vilnius, [Molėtai], 2022).
2023 m. pavasarį, minint 700-ąsias Vilniaus metines, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje veikė personalinė paroda „Kintantys Vilniaus veidai“ [4]. Menininkas dalyvauja parodose užsienyje.

M. Skudučio kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, MO muziejus Vilniuje, Jokūbavo Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia (Kretingos r.), Tartu katalikų bažnyčia (Estija), Vilniaus universiteto biblioteka, privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai. Paskelbė šiuos poleminius straipsnius respublikinėje spaudoje: „Apie meną ir mokslą dar kartą“ („Kultūros barai“, 2007), „Vasaros pleneras“ („Šiaurės Atėnai“, 2008), „Kas yra menas“ („Kultūros barai“, 2009), „Neišmokę istorijos pamokų“ („Kultūros barai“, 2009).

Skudučio kūryba įvertinta apdovanojimais: Pabaltijo dailininkų parodos medaliu (1979), Lietuvos dailininkų sąjungos premija ir auksiniu ženkliuku (2005), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2009) [5, 12].

Dailininkui 2010 m. skirta Vilniaus miesto mero premija už Vilniaus įamžinimą meno kūriniuose [12].

Dailininkas gyvena Vilniuje. Viena pagrindinių M. Skudučio tapybos temų – Vilnius bei jo kasdienis gyvenimas. Autorius paveikslais pasakoja ne tik jam brangaus miesto istorijas, bet per jas ir savo paties gyvenimą. Vilniaus senamiestis, ypač Užupio rajonas, vis dar žavi menininką savo architektūra ir personažais, stebėtojo žvilgsniu menininkas mėgaujasi paskutiniais pažįstamais nykstančio miesto vaizdais, prieš akis greitai kintančiomis istorijomis, rakursu, detalėmis, unikalia kiemelių architektūra. M. Skudutį galima vadinti Vilniaus metraštininku, fiksuojančiu vis labiau nykstančius jo bruožus, besikeičiantį veidą, charakterį ir gyventojus, mažas ir dideles absurdiškas situacijas, kasdienius, atrodo, nereikšmingus, bet išskirtinę Vilniaus senamiesčio nuotaiką kuriančius įvykius. Dailininkas sakė: „Dabar tapau beveik išimtinai Vilniaus peizažus, tapau, kol randu apleistų, neperdažytų kampelių, kadangi tokių vietų vis mažėja. Atrodo, greitai neturėsiu savo paveikslams motyvų“ [4].

Dailininkas nemaža paveikslų skyrė vilnietiškai temai: „Pasivaikščiojimas vakare po senamiestį“, (1978), „Dvi merginos iš Markučių“ (1978), „Dvylika senojo Vilniaus vaizdų“ (1984–1985), „Peizažas su Gedimino pilimi“ (2007), „Užupio panorama nuo Bokšto gatvės“ (2008), „Bokšto gatvės paveikslų ciklas“ (2009). Nutapė peizažų: „Priemiestis“ (1977), „Pavasaris Vasaros gatvėje“ (1994), „Stoties rajono motyvas“ (2004), „Užupis“ (2011) ir kitų. 2004 m. išleistas jo aplankas „Devyni Užupio tiltai“.

M. Skudučio kūrinys „Vilniaus pokeris“ (2022) sukurtas specialiai to paties pavadinimo MO muziejaus rengtai parodai (2023) paskatinus kuratorei Algei Gudaitytei.

Prisiminimuose apie sovietmetį dailininkas rašė: „Tais laikais Vilniuje buvo labai mažai parodinių erdvių, todėl dailininkai rengdavo savo parodėles kino teatruose, bibliotekose. Kadangi tai pusiau uždara erdvė, tai, matyt nebuvo iš aukščiau labai kruopščiai kontroliuojama, kas ten kalbama. Todėl tais laikais, o ir vėliau, būdavo visai įdomių parodų…“ [10].

Mindaugas Skudutis. – [Vilnius], [2005]. Knygos viršelis

2005 m. išleistas albumas „Mindaugas Skudutis“ (Lietuvos dailininkų sąjungos serija „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“) [7].
Apie M. Skudutį galima paskaityti leidiniuose: „1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [12], Adolfo Andriuškevičiaus „Lietuvių dailė 1975–1995“ [2], „Visas menas – apie mus: Lietuvos menas 1966–2018“ [3], „100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų“ [5], „Lietuvos tapyba. 1960–2013“ [8]. Leidinyje „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“ [9] pateikiamos menininko mintys apie kūrybą, įkvėpimą, laisvą žmogų ir meną, leidinyje „Penketas“ [10] pristatoma dailininkų grupės kūrybinė veikla nuo studijų pradžios 1970 m. iki paskutiniosios parodos 1986 m., daug vietos skirta M. Skudučio susitikimams su „Penketo“ menininkais jo dirbtuvėse Kruopų g. 7 ir M. Margytės g. (dabar – Krivių g.), kuriose buvo sudaromi ir rašomi katalogai, vykdavo fotosesijos, skambėjo džiazo muzika, aptariamos parodos. Įdomus Ksenijos Suvorovos magistrinis darbas „Lietuvos menininkų autoportretai: XX a. pab. – XXI a. pr.“ (žr. adresu), kuriame M. Skudutis atskleidžiamas kaip portreto kūrėjas. Apie tapytoją sukurtas filmas „Dailininkas Mindaugas Skudutis“ (aut. Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius, 2004) [6]. Yra literatūros internete [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Andrijauskas, Antanas. Mindaugas Skudutis: [apie tapytoją, Vilniaus dailės akademijos docentą]. – Iliustr. – Santr. angl. // Logos. – 2001, Nr. 25, p. 181–185.
2. Andriuškevičius, Adolfas. Tapytojai: Pasaulio artumas. Penki punktai apie Mindaugo Skudučio tapybą su paties tapytojo komentarais. – Iliustr. // Andriuškevičius, Adolfas. Lietuvių dailė 1975–1995. – Vilnius, 1997. – P. 205–213.
3. Kintanti realybė. Kontrolės praradimas = Shifting Reality. The Loss of Control: [apie dailininką Mindaugą Skudutį]. – Iliustr. // Visas menas – apie mus = All art is about us: Lietuvos menas 1966–2018. – [Vilnius], [2018]. – P. 107–109.
4. Kintantys Vilniaus veidai Mindaugo Skudučio kūryboje. Vilniaus galerija [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-02-07]. Prieiga per internetą: <https://vilniausgalerija.lt/2023/03/06/kintantys-vilniaus-veidai-mindaugo-skuducio-kuryboje/>.
5. Laučkaitė-Surgailienė, Laima. Mindaugas Skudutis. – Iliustr. // 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų. – Vilnius, 2000. – P. 142–143.
6. Matonis, Juozas, Damaševičius, Vytautas. Dailininkas Mindaugas Skudutis [Vaizdo įrašas]: [dokumentinis filmas]. – [Vilnius], 2004. – 1 vaizdo diskas (DVD).
7. Mindaugas Skudutis.– [Vilnius], [2005]. – 71, [1] p.
8. Mindaugas Skudutis.– Iliustr., portr. // Lietuvos tapyba, 1960–2013. – [Vilnius], [2014]. – P. 240–245, bibliogr. p. 426.
9. Mindaugas Skudutis. – Portr., iliustr. // 72 lietuvių dailininkai – apie dailę. – Vilnius, 1998. – P. 255–256.
10. Penketas; Tapybos anatomija. – Vilnius, 2016, p. 58–63, 162–165.
11. Prisikėlimo link: [pokalbis su dailininkais, kūrusiais Kryžiaus kelio stotis / užrašė] Daina Parulskienė, Vitalija Dalmantaitė. – Iliustr.– // Sandora. – 1998, Nr. 4, p. 37–47.
12. Skudutis Mindaugas. – Portr. // 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 976.
13. Skudutis, Mindaugas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 12, p. 32–33.

Parengė: Levonija Meškelevičiūtė (Vilniaus SCB), 2024