1889 m. baigė Volkovisko gimnaziją. 1889–1896 m. lankė gimnaziją Bensheime (Hesseno žemė, Vokietija). 1896–1900 m. Karaliaučiaus ir Heidelbergo universitetuose studijavo filosofiją, fiziką, chemiją ir aukštąją matematiką. 1900 m. Heidelbergo universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1905 m. atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Kurį laiką vertėsi prekyba mišku. Dalyvavo žydų savišalpos ir kultūros organizacijų veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais paskirtas Centrinio tremtinių komiteto vicepirmininku. 1916–1918 m. buvo Vilniaus miesto valdybos narys. 1918 m. išrinktas į Lietuvos Valstybės Tarybą kaip Izraelio sąjungos atstovas. H. Rachmilevičius buvo vienas iš iniciatorių 1918 m. pabaigoje Vilniuje įvykusios konferencijos, kurioje deklaruota žydų visuomenės parama Lietuvos valstybingumui. 1918–1920 m. – pirmosios Lietuvos vyriausybės prekybos ir pramonės vicepirmininkas. 1920 m. tapo Centrinio Lietuvos žydų banko kooperacijai remti steigėju ir nuolatiniu valdybos nariu. 1920–1922 m. – Steigiamojo Seimo narys. Priklausė žydų frakcijai. Dirbo Ekonomikos, Finansų, biudžeto ir Teisės komisijose. Kaip žydų frakcijos atstovas dažnai kalbėdavo komisijos vardu įvairiais valstybės ekonomikos ir teisės klausimais. Deklaravo žydų frakcijos narių pritarimą Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui ir tarptautiniam pripažinimui. Aktyviai dalyvavo 1922 m. rugsėjį Seime svarstant Lietuvos piniginio vieneto įvedimo tvarką, siūlė būsimą piniginį vienetą susieti su stipria pasaulio valiuta – JAV doleriu. Simpatizuodamas religingų žydų politinei srovei ir jai atstovavusiai „Agudat Israel“ partijai, dalyvavo draugijos „Javne“ veikloje. Buvo draugijos prezidiumo garbės narys. 1928–1932 m. gyveno ir dirbo Berlyne (Vokietija). 1933 m. H. Rachmilevičius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. Nuo 1935 m. buvo Lietuvos generalinis konsulas Tel Avive (Izraelis). Mirė H. Rachmilevičius 1941 m. Tel Avive [1, 4, 5].
Apie N. Rachmilevičių rašoma leidiniuose „Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas“ [1], „Garsūs Lietuvos žydai“ [4], Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [5], Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [3], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2].
1999 m. Vilniuje, prie namo Vilniaus g. 27 (Senamiesčio seniūnija), Nachmanui Rachmilevičiui atminti atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Čia gyveno visuomenės veikėjas, 1916–1918 m. Vilniaus miesto valdybos narys Nachmanas Rachmilevičius“ [3, 6, 7].
Literatūra ir šaltiniai
1. Bendikaitė, Eglė. Rachmilevičius Nachmanas (Rachmilevic Nachman) (1920 05 15 – 1922 11 13). – Portr. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. – Vilnius, 2006. – P. 291-293.
2. Bendikaitė, Eglė. Rachmilevičius Nachmanas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 19, p. 383.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Rachmilevičius Nachmanas: visuomenininkas, valstybininkas (1876 05 25 – 1941). – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 329.
4. Nachmanas Rachmilevičius 1876–1941: vienas iš Lietuvos žydų lyderių, Lietuvos tarybos pirmininko pavaduotojas, nepriklausomos Lietuvos pirmosios vyriausybės pramonės ir prekybos vicepirmininkas. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 85.
5. Venclova, Tomas. Rachmilevičius Nachmanas. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 252.
6. Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture = Vilne: ondenkerter fun der jidišer gešichte un kultur. −2nd ed. − Vilnius, 2006, p. 21.
7. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 407.
Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2013; 2019