Povilas Pečeliūnas. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 307.

1949–1952 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1952–1980 m. mokytojavo Skuode, Vilniaus mokyklose. 1979 m. dirbdamas sostinėje įsitraukė į pogrindžio spaudos leidybą: A. Vientauto slapyvardžiu rašė „Perspektyvoms“, bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“. 1979 m., švenčiant Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, nelegaliai išleido pirmąjį žurnalo „Alma Mater“ numerį. Šiame žurnale buvo aprašytas apgailėtina Vilniaus universiteto bei kitų mokslo įstaigų padėtis okupuotoje Lietuvoje. Žurnalas turėjo laikytis tautinės demokratinės krypties, skatinti tautinę savimonę bei laisvės troškimą. Iš viso buvo išleisti keturi „Alma Mater“ numeriai. Daugumą straipsnių rašė pats P. Pečeliūnas V. Audronio, S. Vainoro, F. Galvydžio ir kitais slapyvardžiais [1, 2, 4].
1979 m. lapkričio 24 d. ir 1980 m. sausio 9 d. P. Pečeliūno bute Vilniuje KGB atliko kratas, ir jis buvo suimtas. Tardymas užtruko beveik metus ir 1980 m. gruodį įvyko teismas. Nuteistas 3 metams laisvės atėmimo ir 5 metams tremties Rusijoje; kalintas Permės-35 lageryje, Sverdlovske. Tremtyje gyveno Tiumenės srityje. 1987 m. spalio mėnesį grįžo į Vilnių ir iškart įsitraukė į politinę veiklą [1, 4]. 1988 m. surengė pirmąjį viešą sovietinėje Lietuvoje Vasario 16-osios minėjimą. Įsteigė Politinių kalinių gelbėjimo komitetą ir tapo jo pirmininku. Vilniuje, Katedros aikštėje, reikalaudami su bendražygiais išlaisvinti politinius kalinius rengė bado streiką. 1989 m. su kitais atkūrė Lietuvos demokratų partiją, įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Sąjūdis) veiklą. Dalyvavo svečio teisėmis Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos sesijose. 1990 m. P. Pečeliūnas kandidatavo į Aukščiausiąją Tarybą, tačiau rinkimų nebesulaukė: vasario 23 d., prieš pat rinkimus, mirė Vilniuje [1, 4, 5].

Povilas Pečeliūnas buvo aktyvus pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, leido pogrindinę spaudą. Prasidėjus Atgimimui įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Parašė studijų, straipsnių, paskelbė poezijos periodinėje spaudoje ir antologijoje „Tremtinio Lietuva“. Po mirties, 1993 m., buvo išleistas Povilo Pečeliūno eilėraščių rinkinys „Paparčio žiedas“ [1, 4].

Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. vasario 1 d. dekretu P. Pečeliūnas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) [4].

Alma Mater, 1979: Lietuvos pogrindžio leidinys. – Vilnius, 2009. Leidinio viršelis

Leidinyje „KGB voratinklyje, 1980 metai“ (Vilnius, 2009) spausdinama Povilo Pečeliūno savigynos kalba ir jo paskutinysis žodis teisme. Apie Povilą Pečeliūną rašoma Rasos Paulavičienės knygoje „XX amžiaus Lietuvos mokytojai“ (Vilnius, 1996), Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5] ir kt. Apie žymų disidentą yra informacijos periodikoje ir internete.
2009 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido, dr. Egidijaus. Jaseliūno parengtą  leidinį „Alma Mater, 1979“, į kurį sudėti keturi pogrindyje leisto žurnalo numeriai. Čia spausdinamas ir P. Pečeliūnui skirtas didelės apimties straipsnis leidinio rengėjo straipsnis [3].

P. Pečeliūnas daugelį metų gyveno ir dirbo Vilniuje, mokytojavo keliose Vilniaus mokyklose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vilniuje, P. Skorinos g. 5 (Naujamiesčio seniūnija), ant namo, kuriame gyveno žymus Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, buvo atidengta memorialinė lenta [2, 6]. Joje rašoma: „Šiame name 1957–1980 m. gyveno kovotojas už Lietuvos laisvę ir demokratiją Povilas Pečeliūnas“.

Literatūra ir šaltiniai

1. „Alma Mater“ ir Povilas Pečeliūnas // XXI amžius. – 2010, vas. 3, p. 5, 7; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/02/03/istdab_02.html>.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Pečeliūnas Povilas (1928 05 17–1990 02 23): lituanistas, rezistentas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 307.
3. Jaseliūnas, Egidijus. Humanistas ir jo laisvoji spauda: [apie leidinio „Alma Mater“ sumanytoją, redaktorių ir leidėją Povilą Pečeliūną]. – Bibliogr. išnašose // Alma Mater, 1979. – Vilnius, 2009. – P. 5–29.
4. Povilas Pečeliūnas 1928 05 17–1990 02 23. [Genocido aukų muziejaus parengta biograma] [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-03-04] <https://bit.ly/3CiDl8r>.
5. Pečeliūnas Povilas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 17, p. 697.
6. Vilniaus miestas. Naujamiesčio seniūnija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras [interaktyvus: apie Povilo Pečeliūno atminimo lentą Vilniuje, Skorinos g. 5]. 2021 [žiūrėta 2021-03-10]. Prieiga per internetą: <http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Vilniaus_m_paminklai.htm>.

Parengė: Martynas Vrubliauskas (Vilniaus miesto SCB), 2021