Pranciškus Tupikas. Nuotr. iš kn.: Tupikas, Pranas. Keturi NE: Nemeluoti! Nebijoti! Netylėti! Neužmiršti!. – Vašingtonas-Vilnius, 2007, p. 5.

P. Tupikas 1936–1939 m. mokėsi Mickišės (Telšių r.) pradinėje mokykloje, 1940–1949 m. – Viekšnių (Akmenės r.) gimnazijoje. 1949–1950 m. dirbo Pamockės (Šiaulių r.) pradinės mokyklos mokytoju. 1954–1959 m. studijavo Kauno kūno kultūros institute, įgijo fizinio lavinimo mokytojo specialybę. 1951–1964 m. buvo Naujosios Akmenės mokyklos mokytojas, direktorius. 1964–1968 m. – Akmenės rajono švietimo skyriaus vedėjas. 1968–1996 m. dirbo Vilniaus mokyklose [2, 3, 4].
1988–1990 m. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. 1990–1991 m. buvo Biudžeto komisijos narys, 1991–1992 m. – Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos narys, šios komisijos pirmininko pavaduotojas, Švietimo ir mokslo pakomisės pirmininkas. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai. 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, priklausė Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijai, buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. 1992–1997 m. – Lietuvos švietimo tarybos narys [4, 7, 9]. 1996–2010 m. gyveno Vašingtone (JAV). 2010 m. grįžo į Lietuvą. P. Tupikas mirė 2015 m. liepos 16 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse [6].

1988 m. P. Tupikas buvo Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas. 1988 m. pabaigoje Sovietų Sąjungos švietimo darbuotojų suvažiavime kartu su prof. Meile Lukšiene ir žmona prof. Laima Tupikiene įteikė Sovietų Sąjungos švietimo ministrui Lietuvos tautinės mokyklos koncepcijos tekstą su koncepciją remiančiais Lietuvos mokytojų parašais [4, 9].
Gyvendamas Vašingtone signataras palaikė ryšius su Lietuvos mokytojų ir mokinių bendruomenėmis. Sudarė ir signataro rentos lėšomis išleido trijų dalių chrestomatiją pasaulio lietuvių vaikams „Lietuviški žvangučiai“ (3 kn., Vilnius, 2009). Surengė keturis Lietuvos mokinių rašinių konkursus, atrinktus geriausius rašinius išleido atskiromis knygomis [9].
P. Tupikas drožinėjo medžio skulptūras. Jo darbai buvo vertinami JAV tautodailininkų. Kartu su politiku, tapytoju Kęstučiu Paukščiu išleido medžio drožinių ir tapybos darbų albumus „Tupi paukštis“ (2 kn., Vilnius, 2007–2008) [9].

2000 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio proga signataras apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu [2, 6].

Tupikas, Pranas. Keturi NE: Nemeluoti! Nebijoti! Netylėti! Neužmiršti!. – Vašingtonas-Vilnius, 2007. Knygos viršelis

Tupikas, Pranciškus. Prisiminimai: Kovo 11-osios Akto signataro [knyga] Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo  20-mečiui. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

2007 m. Vilniuje išleista P. Tupiko knyga „Keturi NE: Nemeluoti! Nebijoti! Netylėti! Neužmiršti!“ [4]. Knygoje pateikiami signataro prisiminimai apie vaikystę ir jaunystę, aptariama Sąjūdžio veikla, Kovo 11-osios reikšmė, spausdinami signataro straipsniai iš periodinės spaudos.
2010 m. Vilniuje išleisti P. Tupiko „Prisiminimai“ apie svarbiausius signataro gyvenimo, Lietuvos istorijos įvykius [9]. Jie pagrįsti šio laikmečio spaudos publikacijomis, dokumentais, bendraminčių liudijimais.
Apie signatarą rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [10], enciklopediniuose leidiniuose „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [2], „Kas yra kas Lietuvoje, 2015“ [3], „Lietuva“ [5], „Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai“ [7], knygoje „Papilė“ [8], periodikoje. Yra informacijos internete.

1968–1996 m., 2010–2015 m. P. Tupikas gyveno ir dirbo Vilniuje, 1968–1972 m. buvo Vilniaus sporto mokyklos direktorius, 1972–1978 m. – Vilniaus Spalio r. (dabar Bukčių, Lazdynų, Vilkpėdės, Panerių, Naujamiesčio, vakarinės Senamiesčio dalies teritorija) švietimo skyriaus vedėjas. 1978–1990 m. – Vilniaus 47-osios vidurinės mokyklos (dabar „Spindulio“ progimnazija) fizinio lavinimo mokytojas ir mokyklos direktorius. 1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narys [2, 3].
Signataras yra gyvenęs Karoliniškių mikrorajone. 1990 m. Karoliniškių apygardoje buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. 1991 m. sausio 13-osios naktį budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto. 1992 m. Karoliniškių apygardoje išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą [4, 7, 9]. 1996 m. P. Tupikas pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos. Apsigyveno Vašingtone (JAV), tačiau minint valstybės šventes ir istorines sukaktis lankydavosi Vilniuje, palaikė ryšius su „Spindulio“ progimnazijos mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendruomene [4, 6, 7].

Signataro parengtos chrestomatijos „Lietuviški žvangučiai“ antrojoje knygoje yra Vilniaus miestui skirti skyriai „Širdy skamba Vilniaus varpai“, „Viešnagė Vilniaus lietuvių namuose“ [9].

2020 m. Vilniuje, ant „Spindulio“ progimnazijos pastato sienos (R. Jankausko g. 17, Karoliniškių seniūnija), P. Tupiko atminimui atidengta spalvoto emalio memorialinė lenta. Lentoje yra įrašas: „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras PRANCIŠKUS TUPIKAS (1929–2015) 1978–1990 m. vadovavo čia veikusiai Vilniaus 47-ajai vidurinei mokyklai (dabar – „Spindulio“ progimnazija)“ [1].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Dėl leidimo įrengti atminimo lentą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Pranciškui Tupikui. Įsakymas Nr. 1-522. 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto savivaldybė [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-07-04]. Prieiga per internetą: <https://aktai.vilnius.lt/document/30339929>.
2. Tupikas Pranciškus. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 1075.
3. Tupikas Pranciškus // Kas yra kas Lietuvoje, 2015. – Kaunas, 2015, p. 1140.
4. Tupikas, Pranas. Keturi NE: Nemeluoti! Nebijoti! Netylėti! Neužmiršti!. – Vašingtonas-Vilnius, 2007. – 109, [3] p.: iliustr.
5. Tupikas Pranciškus. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2015. – T. 4, p. 631.
6. Pranciškus Tupikas (1929 01 02–2015 07 16): Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2023-07-04]. Prieiga per internetą: <https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37045&p_k=1&p_t=83529>.
7. Pranciškus Tupikas. – Portr., iliustr. // Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai. – Vilnius, 2000. – P. 234–235.
8. Tupikas Pranciškus // Papilė. – Vilnius, 2006. – D. 2-3, p. 690–691.
9. Tupikas, Pranciškus. Prisiminimai: Kovo 11-osios Akto signataro [knyga] Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. – Vilnius, 2010. – 135, [1] p.: iliustr., faks., portr.
10. Tupikas Pranciškus. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 24, p. 215; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/pranciskus-tupikas/>.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2023