Baigęs chederį (religinė pradinė žydų berniukų mokykla) ir žydų gimnaziją su dėstomąja jidiš kalba, įstojo į Vilniaus dailininkų draugijos Dailiųjų amatų mokyklą. Dailės privačiai mokėsi Vilniuje pas žinomus dailininkus Marijaną Kuliešą, Mošę Leibovskį, Aleksandrą Šturmaną. Nuo 1933 m. dalyvavo dailės parodose. Dėstė tapybą Vilniaus žydų mokyklose. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. Po karo sugrįžo į Vilnių. Tačiau jam buvo nepriimtinas socialistinis gyvenimo būdas. Dailininkui pavyko gauti leidimą išvykti į Lenkiją ir nuo 1959 m. apsigyventi Varšuvoje. 1964 m. R. Chvolesas buvo išrinktas Lenkijos žydų centrinės kultūros komisijos prezidentu. UNESCO pavedimu keliavo po Ispaniją ir Maroką, kūrė ciklą vaikystės tema. Nuo 1969 m. R. Chvolesas gyveno Paryžiuje. Dalyvavo Paryžiaus žydų kultūriniame gyvenime, pasaulinėse parodose [1, 2, 7]. Mirė 2002 m. kovo 31 d. Paryžiuje.
Pirmoji personalinė paroda (iš daugiau kaip dvidešimties, surengtų per visą gyvenimą) buvo surengta 1938 m. Vilniuje. 1945–1948 m. dalyvavo parodose Vilniuje, Kaune, Maskvoje. Gyvendamas Varšuvoje, sukūrė iliustracijų žydiškoms knygoms, plakatų, monotipijų ciklą „Bibliniai motyvai“. Pagal dailininko kūrinius Lenkijos paštas išleido atvirukų.
Paskutinę personalinę dailės parodą surengė 1987 m. Izraelyje. R. Chvoleso kūrinių yra daugelyje pasaulio muziejų, privačiose kolekcijose Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Izraelyje [1, 7].
Už kultūrinę ir meninę veiklą R. Chvolesas buvo apdovanotas Europos menų akademijos medaliu (1981), Paryžiaus miesto medaliu (pažymint kūrybos 50-metį, 1983), Mangerio prizu (Izraelis, 1994), Šolom Aleichemo prizu (Izraelis, 1995) [9].
Minint Rafaelio Chvoleso šimtąsias gimimo metines, išleistas dailininko albumas „Rafaelis Chvolesas. Jeruzalės ieškojimas“ [1]. Albumą išleido Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. 2004 m. Tel Avive (Izraelis) išleistas dailininko kūrinių albumas „Rafael Chwoles“ [9]. Knygos pratarmėje pasakojama apie R. Chvoleso jaunystės metus, dailės studijas, pokario Vilnių. Leidinyje yra tekstų prancūzų (aut. Shlomo Beilis), jidiš ir anglų (aut. Avraham Sutzkever) kalbomis. Albume nemažai dailininko sukurtų Vilniaus vaizdų. Trumpą biografiją rasime knygose „Garsūs Lietuvos žydai“ [2], Čaplinskas, Antanas Rimvydas „Vilniaus atminimo knyga“ [3], „Archiwum Emigracji“ [10].
Vilniuje gimęs Rafaelis Chvolesas gyveno šiame mieste iki Antrojo pasaulinio karo. Dėstė tapybą žydų mokyklose. Nuo 1940 m. buvo Naujosios Vilnios meno mokyklos direktorius. Priklausė jaunųjų literatų ir dailininkų grupei „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius”). Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus gete buvo nužudyti dailininko tėvai, seserys ir žmona su kūdikiu [1, 2, 4]. Po karo, iki 1959 m., dailininkas gyveno Vilniuje.
Gimtasis Vilnius, net ir po tragiškų netekčių, išliko dailininko kūryboje labai svarbus ir artimas miestas. R. Chvolesas sukūrė didelius ciklus „Senojo Vilniaus architektūra“ ir „Getas“. Piešė ir tapė geto griuvėsius („Vilniaus griuvėsiai žiemą“, „Vilnius, geto kiemas“). Mėgstamiausius architektūrinius motyvus tapė aliejumi, guašu, akvarele. Visą gyvenimą R. Chvolesas buvo ištikimas geto ir žydų likimo temai. Jo nutapytuose paveiksluose – kiemai, gatvelės, vaikų, merginų, senų žmonių portretai („Jauna mergina“, „Žydo portretas“, „Chaimas“) [1, 2, 7].
„…šiam dailininkui buvo lemta regėti jo miesto mirtį ir – tatai įsisamoninęs ar ne, – jisai niekada neatlyžo prikeldamas jį savuos kraštovaizdžiuos, nesvarbu kur nusižiūrėtuose, – Maroke, Prancūzijoje ar Izraelyje, taip pamažu artėdamas link nuojautos apie dangiškųjų štetlą, kurio tikriausiu įsikūnijimu lemta likti Vilniui“, – rašė publicistas Pranas Morkus [5].
2004 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje, prie namo Tilto g. 13 (Senamiesčio seniūnija), kuriame 1945−1956 ar 1944−1959 m. gyveno R. Chvolesas, buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Mindaugas Šnipas) [3, 8, 11].
2004 m. Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos žydų bendruomenė surengė R. Chvoleso kūrinių parodą Vilniuje. Dailininko sūnus Aleksandras Chvolesas atvežė iš Paryžiaus 39 tėvo tapybos, akvarelės ir koliažo technika sukurtus darbus, atspindinčius viso gyvenimo kūrybą. Parodą papildė Lietuvos muziejuose saugomi dailininko kūriniai [6, 7].
2009 m. Vilniuje, Žydų kultūros ir informacijos centre, trečiojo pasaulio litvakų kongreso proga buvo surengta R. Chvoleso kūrybos paroda „Vilniaus laikotarpis”. Parodą sudarė dailininko artimųjų saugoma kolekcija. Sūnus Milij Chvolesas, vietoje parodos katalogo, išleido atvirukų rinkinį „Vilnius”. Sūnus prisiminė, kaip tėvas mielai pasakodavo apie Vilniuje praleistą vaikystę. Ir jis, veikiamas tėvo darbų, kuriuose vaizduojamas Vilnius, laiko save vilniečiu [4].
2012 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centre veikė R. Chwoleso kūrybos paroda ,,LEIDŽIAMA IŠVEŽTI”: Rafaelio Chwoleso Vilnius”. Darbai atvežti iš Paryžiaus VVGŽM, Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje ir Prancūzų instituto Lietuvoje pastangomis (plačiau žr. adresu).
2024 m. sausio 18 d. Vilniuje, Pylimo g. 4a (Senamiesčio seniūnija), atidarytas Rafaelio Chvoleso muziejus. R. Chvoleso tapybos darbus, asmeninius daiktus, knygas muziejui padovanojo Paryžiuje gyvenantys dailininko sūnūs Milijus ir Alexandre’as Chwolesai. R. Chvoleso muziejus įsikūręs ketvirtame Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus aukšte. Jo ekspozicija trijose pagrindinėse salėse perteikia tris pagrindinius dailininko kūrybos tarpsnius – Vilniaus, Varšuvos ir Paryžiaus (žr. adresu).
Literatūra ir šaltiniai
1. Rafaelis Chvolesas. Jeruzalės ieškojimas : [albumas] / [teksto autorė ir sudarytoja] Laima Laučkaitė]. − [Vilnius] , 2013. − 271, [1] p.: iliustr., faks., portr. ;
2. Rafaelis Chvolesas 1913-2002: žymus tapytojas. Priklausė jaunųjų literatų ir dailininkų grupei „Jaunasis Vilnius” (Jung Vilne).− Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. − Vilnius, 2008. − P. 25.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Chvolesas Rafaelis (1913–2002): dailininkas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 76.
4. Mikšionienė, Rūta. Dailininkas gyveno lėtai. − Iliustr. // Lietuvos rytas. − 2009, rugpj. 31, p. 14.
5. Morkus, Pranas. Užrašas po paveikslais: [apie litvaką dailininką Rafaelį Chvolesą] // Žydų muziejus. − 2005, p. 292–293.
6. Nevčesauskienė, Nijolė. Rafaelio Chvoleso parodoje − Vilniaus vaizdai ir Paryžietiškos abstrakcijos. − Iliustr. // Literatūra ir menas. − 2004, rugs. 3, p. 9.
7. Nevčesauskienė, Nijolė. Rafaelis Chvolesas (1913-2002): [biografija]. Lietuvos dailės muziejus [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-11-04]. Prieiga per internetą: <http://ldmuziejus.mch.mii.lt/Naujausiosparodos/chvoleso_tekstas.htm>.
8. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2016 [žiūrėta 2016-11-04]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
9. Rafael Chwoles. − Tel-Aviv, [2004]. − 270 p.: iliustr. – Dalis teksto pranc., hebr., angl.|
10. Supruniuk, Mirosław Adam. Kronikarz żydowskiego Wilna : Rafael Chwoles (1913-2002) / Mirosław A. Supruniuk, Magdalena Tarnowska. – Bibliogr. išnašose // Archiwum Emigracji. – Z. 1-2 (7-8)(2006), p. 287-290.
11. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 347.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2024