R. Antanavičiūtė 2000 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė dailėtyros studijas. 2004–2019 m. dirbo Vilniaus dailės akademijoje. 2011–2019 m. buvo Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos iniciatorė, vykdomoji direktorė, 2019 m. – Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje komisarė ir prodiuserė. 2020 m. – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja parodinei veiklai ir moksliniams tyrimams, nuo 2021 m. – Vilniaus muziejaus direktorė [1, 6].
R. Antanavičiūtės mokslinių tyrinėjimų sritys – XX a. Vilniaus istorija, politinės galios simboliai bei jų raiškos formos viešosiose erdvėse ir įtaka žmonių tapatybei ir atminčiai [3]. Kuravo parodas „Neįgyvendinti XX a. Vilniaus projektai“ (su M. Drėmaite, 2021), „vilniaus_kambariai_1.1“ (su P. A. Stepavičiumi, P. Marozu, 2023) [6].
2019 m. mokslininkė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu [9], 2020 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija [6].
2018 m. menotyrininkė dr. R. Antanavičiūtė, architektūros istorikė dr. M. Drėmaitė ir istorikas dr. K. Kučiauskas parengė „Vilniaus miesto muziejaus-tyrimų centro galimybių studiją“ [5].
2021 m. mokslininkės iniciatyva šios studijos pagrindu buvo įkurtas Vilniaus muziejus (Vokiečių g. 6, Senamiesčio seniūnija). Muziejus kaupia, saugo, tiria ir aktualiai pristato istorinius ir šiuolaikinius su Vilniaus miestu susijusius eksponatus, rengia parodas, pagrįstas autentiškais miesto gyvenimo tyrimais [4, 7].
2019 m. Vilniuje išleista R. Antanavičiūtės knyga „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse: 20 a. pirma pusė“ [2]. Knygoje pasakojama apie Vilniaus viešųjų erdvių simbolinio ženklinimo raidą 1895–1953: nuo vėlyvosios Rusijos imperijos iki stalininės Sovietų Sąjungos. Leidinyje aptariamos aikštės ir paminklai, gimę iš skirtingų politinių paskatų, atskleidžiama, kaip viena kitą keitusios valdžios įsivaizdavo ir formavo miestą. Knygoje pateikiama virš 150 Vilniaus kaitą iliustruojančių archyvinių nuotraukų ir atvirukų iš Lietuvoje ir užsienyje sukauptų atminties institucijų rinkinių.
2020 m. už knygą „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse: 20 a. pirma pusė“ dailėtyrininkei paskirta Vilniaus klubo premija [11].
2021 m. Vilniuje išleista R. Antanavičiūtės ir architektūros istorikės M. Drėmaitės knyga „Neįgyvendintas Vilnius“ [10]. Knygoje chronologiniu, tipografiniu ir tipologiniu aspektais pristatomi neįgyvendinti XX a. Vilniaus urbanistiniai, architektūriniai, memorialiniai ir inžineriniai projektai.
2022 m. už knygą „Neįgyvendintas Vilnius“ R. Antanavičiūtė ir M. Drėmaitė apdovanotos Vilniaus klubo premija [11]. Lauretės gautą 1000 eurų premiją skyrė Ukrainai [8].
Apie R. Antanavičiūtę rašoma enciklopediniame leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje, 20/21“ [1], periodikoje, yra informacijos internete.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Antanavičiūtė, Rasa // Kas yra kas Lietuvoje, 20/21. – Kaunas, 2022, p. 348.
2. Antanavičiūtė, Rasa. Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse: 20 a. pirma pusė. – [Vilnius], [2019]. – 438, [1] p.: iliustr., faks., portr.
3. Antanavičiūtė, Rasa. Politinės galios simboliai Vilniaus viešojoje erdvėje 1895–1953 metais = Symbols of political power in Vilnius public spaces in 1895–1953: daktaro disertacija. – Vilnius, 2015. – 324 p.: iliustr.
4. Rasa Antanavičiūtė: „Siekti tiesos, nors ji ir nepasiekiama“: [pokalbis su muziejininke, meno istorike Rasa Antanavičiūte] / [kalbėjosi] Laura Lina Švedaitė. – Portr. // Literatūra ir menas. – 2022, Nr. 5 (kovo 4), p. 4–7; Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/LG9ii>.
5. Antanavičiūtė, Rasa. Vilniaus miesto muziejaus-tyrimų centro galimybių studija / Rasa Antanavičiūtė, Marija Drėmaitė, Karolis Kučiauskas. – [Vilnius], 2018. – 142 p.: iliustr. Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/18z7Vk>.
6. Rasa Antanavičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-10-21]. Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/vcuX>.
7. Apie Vilniaus muziejų. Vilniaus muziejus [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-10-25]. Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/9futj>.
8. Autorės gautą Vilniaus klubo premiją skyrė Ukrainai. Mediacare [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-10-21]. Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/xe9Gi>.
9. Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga. Dekretas Nr. 1K-1709. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2024-10-25]. Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/SsF660>.
10. Drėmaitė, Marija. Neįgyvendintas Vilnius: [Vilniaus muziejaus parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ knyga] / Marija Drėmaitė, Rasa Antanavičiūtė. – [Vilnius], [2021]. – 268, [2] p.: iliustr., faks., žml.
11. Vilniaus klubo premija. Lietuvos leidėjų asociacija [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-05-22]. Prieiga per internetą: <https://bitly.cx/cNubW>.
Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2024