Ronaldas Vilsonas Reiganas (Ronald Wilson Reagan)

onaldas Vilsonas Reiganas. Nuotr. iš kn.: Pažintinė enciklopedija apie JAV prezidentus ir jų valdymo laikotarpį. − Kaunas, 1999. − P. 199.

Ronaldas Vilsonas Reiganas. Nuotr. iš kn.: Pažintinė enciklopedija apie JAV prezidentus ir jų valdymo laikotarpį. − Kaunas, 1999. − P. 199.

R. Reiganas gimė nepasiturinčioje išeivio iš Airijos ir škotų kilmės amerikietės šeimoje. Pasak žurnalistės ir prezidento R. Reigano asmeninės asistentės P. Nūnen (Peggy Noonan), „tokia kuklia kaip R. Reigano kilme nepasižymėjo nei vienas kitas XX-ojo amžiaus JAV prezidentas“ [9, p. 17, 18, 20].

Jaunystėje dirbo radijo laidų komentatoriumi ir televizijos laidų vedėju, o 1937 m. tapo Holivudo aktoriumi. 7 dešimtmečio pradžioje ėmė aktyviai dalyvauti Respublikonų partijos veikloje. 1966 m. ir 1970 m. išrinktas Kalifornijos valstijos gubernatoriumi [5, 10, 12]. 1981 m. R. Reiganas tapo 40-uoju JAV prezidentu. Šiame poste dirbo dvi kadencijas – iki 1989 m. [6, 10, 12]. Netrukus po išrinkimo JAV prezidentu pradėjo nuoseklią kovą su Sovietų Sąjunga. Šią šalį pakrikštijęs „blogio imperija“ [8, p. 267], R. Reiganas iškėlė sau tikslą įtraukti Sovietų Sąjungą į ginklavimosi varžybas, kurių neatlaikius, būtų pakirsta sovietų ekonominė ir politinė galia [2].
Nuo pat prezidentavimo pradžios reikalavo laisvės sovietų pavergtoms Europos šalims, taip pat ir Baltijos tautoms [7]. 1983 m. birželio 13 d. R. Reiganas Baltuosiuose rūmuose priėmė 200 Amerikos lietuvių, latvių ir estų delegaciją. Tą dieną Baltuosiuose rūmuose, sakydamas kalbą, žadėjo visomis jėgomis padėti pavergtoms Baltijos tautoms. Po kalbos pasirašė Baltų laisvės dienos proklamaciją ir birželio 14-ąją iškilmingai paskelbė Baltų Laisvės Diena [3].
Kai R. Reiganas 1987 m. pasakė savo įžymiąją kalbą, stovėdamas vos keletą žingsnių nuo Berlyno sienos, kuri šaltojo karo laikais buvo tapusi komunizmo nešamos tautų nelaisvės simboliu, į tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą, Generalinį sekretorių Michailą Gorbačiovą jis kreipėsi tokiais žodžiais: „jeigu Jūs siekiate taikos, jeigu Jūs trokštate gerovės ir suklestėjimo Sovietų Sąjungoje ir Rytų Europoje, jeigu Jūs norite išlaisvinti tautas, ateikite prie šių vartų! Pone Gorbačiovai, atidarykite šiuos vartus! Pone Gorbačiovai, nutrinkite nuo žemės paviršiaus šią sieną“. Tuomet R. Reiganas net negalėjo nujausti, jog Berlyno sienos griuvimas įvyks taip greitai, ir šios sienos šešių tonų luitas bus atplukdytas į Ameriką ir įmūrytas į R. Reigano bibliotekos pastatą, kur nuo šiol kiekvienas bibliotekos lankytojas gali paliesti dalelę pasaulį dalijusios geležinės užtvaros [9, p. 296, 297].

Katastrofiškai blogėjanti Sovietų Sąjungos ekonomika M. Gorbačiovą privertė imtis ne tik ekonominių, bet ir politinių reformų – buvo paskelbta „perestroika“ (liet. „persitvarkymas“) ir „glasnost“ (liet. „viešumas“). Taip Rytų ir Vidurio Europos šalims atsivėrė galimybė reikalauti laisvės ir nepriklausomybės. Žinoma, M. Gorbačiovas, pradėdamas „perestroiką“, siekė visiškai ne to. Tačiau tarptautinės visuomenės spaudžiamas jis jau nebedrįso užgniaužti laisvės siekio. Tad 1990 metais, kai buvo atkurta Lietuvos ir kelių kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių nepriklausomybė, Maskva ne tik nedrįso, bet ir nebegalėjo jos sunaikinti ginklu [2].

Žymioji britų politikė konservatorė, buvusi Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margareta Tečer (Margaret Thatcher) apie R. Reigano indėlį pasaulio politiniame gyvenime yra pasakiusi: „Jis žinojo, kad Sovietų Sąjunga turi nepasotinamą apetitą karinei galiai, bet jis taip pat jautė, kad SSRS yra sistemingai graužiama nesėkmių, kurių neįmanoma pertvarkyti. Ronaldas Reiganas iškovojo laisvę pasauliui, laimėdamas Šaltąjį karą, neiššovęs nei vienos kulkos“ [11].

Atsidėkojant už indėlį į Sovietų Sąjungos žlugimą, lėmusį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, 1996 m. vasario 7 d. R. Reiganui pirmajam suteiktas  Vilniaus miesto garbės piliečio vardas [1, 2]. Vilniaus miesto garbės piliečio pažymėjimą ir medalį 1996 m. vasario 15 d. buvusiam JAV prezidentui Ronaldui Reiganui Los Andžele įteikė tuometinis Vilniaus miesto meras Alis Vidūnas [4].
2006 m. sausio 12 d. minint Lietuvos Laisvės gynimo 15-ąsias metines buvo surengta Vilniaus konferencija. Į konferenciją buvo pakviestas ir JAV Atstovų Rūmų Teisės komiteto pirmininkas Dž. Sensenbreneris (Jim Sensenbrenner), kuris 1990-1991 m. dalyvavo JAV teisės aktų, remiančių Lietuvos valstybingumo atkūrimą, sudaryme. Sveikindamas konferencijos dalyvius, svečias priminė JAV Kongreso pastangas nepripažįstant Baltijos šalių okupacijos, be kita ko, tokiais žodžiais apibūdindamas R. Reigano nuopelnus užbaigiant šaltąjį karą: „Vargu, ar kas nors tuo metu tikėjo, kad 1989 m. grius Berlyno siena, prasidės Sovietų Sąjungos irimas. Plaktuko kaukštelėjimu per Berlyno sieną prezidentas R. Reiganas padarė pradžią Europos padalijimo pabaigai“ [7].

Apie R. V. Reiganą lietuvių kalba rašoma leidiniuose „Pažintinė enciklopedija apie JAV prezidentus ir jų valdymo laikotarpį“ [6], „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ [5]. Anglų kalba apie prezidento gyvenimą ir veiklą išleistos kelios monografijos: Peggy Noonan „What I saw at the revolution: a political life in the Reagan era“ [8], Peggy Noonan „When character was king: a story of Ronald Reagan“ [9]. Apie R. V. Reiganą rusų kalba išleista Eduardo Ivaniano (Эдуард Иванян) monografija „Рональд Рейган: хроника жизни и времени“ [12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bačinskaitė, Ieva. A. Zuokas išreiškė užuojautą Prezidento R. Reigano artimiesiems [interaktyvus].  2009  [žiūrėta 2009-12-17].  Prieiga per internetą: <http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/101/?itemID=81675>.
2. Bačiulis, Audrius. Dešimt žmonių, kurie pakeitė Lietuvą: [apie Reigano indėlį Lietuvos nepriklausomybei]. − Iliustr. // Veidas. − 2004, Nr. 18, p. 18-21.
3. „Baltų laisvės dieną…“ // Aidai. – 1983, Nr. 3, p. 209; Prieiga per internetą: <http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=7215:mi&catid=420:198303&Itemid=477>.
4. Lukoševičienė, Danutė. Sostinės mero viešnagė JAV: [Vilniaus meras A. Vidūnas įteikė JAV prezidentui R. Reiganui pirmą Vilniaus m. garbės piliečio pažymėjimą ir medalį] // Vakarinės naujienos. −1996, vas. 21, p. 2.
5. Reiganas Ronaldas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1982. – T. 9, p. 370.
6. Ronaldas Wilsonas Reiganas: keturiasdešimtasis prezidentas, nuo 1981 m. iki 1989 m. − Iliustr. // Pažintinė enciklopedija apie JAV prezidentus ir jų valdymo laikotarpį. − Kaunas, 1999. − P. 198-206.
7. Zemlickas, Gediminas. Potsdamas – peršinti Europos žaizda: [Vilniaus konferencija, apie Reigano indėlį Europos padalijimo pabaigai]. − Iliustr. // Mokslo Lietuva. − 2006, vas. 9-22 (Nr. 3), p. 2, 15.
8. Noonan, Peggy. What I saw at the revolution: a political life in the Reagan era. − New York, 1990. − 353 p.
9. Noonan, Peggy. When character was king: a story of Ronald Reagan. − New York, 2001. − 338 p.
10. Reagan, Ronald Wilson. − Portr. // The new encyclopædia Britannica. − Chicago, 1998. – T. 9, p. 972.
11. Thatcher eulogy to Reagan [interaktyvus].  2009  [žiūrėta 2009-12-17].  Prieiga per internetą: <http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/3797947.stm>.
12. Иванян, Эдуард. Рональд Рейган: хроника жизни и времени. − Москва, 1991. − 411, [2] p. − Bibliogr.: p. 402-412.

Parengė: Daiva Kiminaitė (VAVB), 2009

Dalintis straipsniu: