Mokėsi Marijampolės berniukų gimnazijoje. 1881 m savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę. 1883–1887 m. mokėsi Vilniaus karo mokykloje. Tarnauti paskirtas į Vilniaus karo apygardos 112 Uralo pėstininkų pulką Panevėžyje ir jo apylinkėse. 1887 m. suteiktas pirmasis karininko laipsnis, 1900 m. – kapitonas. 1904–1905 m. dalyvavo Rusijos-Japonijos kare Mandžiūrijoje [1, 6, 9]. Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo kautynėse su vokiečiais prie Varšuvos, Polocko. 1915 m. pulkui perėjus į Lietuvą, vadovavo kautynėms prie Kėdainių, Ariogalos, Šiaulių, Šeduvos. Už kautynes ties Šiauliais gavo Šv. Georgijaus ordino kardą, kuriuo buvo apdovanojami ypač pasižymėję vadai [8]. 1916 m. suteiktas generolo majoro laipsnis. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. paskirtas Generalinio štabo viršininku, vėliau – vyriausiuoju kariuomenės vadu. 1920–1921 m. armijos vadas. 1923–1928 m. – kariuomenės vadas. 1920 m. suteiktas generolo laipsnis. Pasižymėjusiems kariams įsteigė pirmąjį lietuvišką apdovanojimą – kryžių „Už Tėvynę“, kuris vėliau išaugo į naują apdovanojimo ženklą, pavadintą Vyties kryžiumi (nuo 1930 – Vyčio kryžiumi) [1]. 1926 m. paskirtas Vyties Kryžiaus ordino tarybos viršininku.
1928 m. išėjo į atsargą, apsigyveno savo ūkyje netoli Kauno. Išėjęs į atsargą, domėjosi kariuomenės gyvenimu, stebėdavo kariuomenės manevrus, analizuodavo. 1934 m. buvo įrašytas į 2-ojo ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulko garbės sąrašus [1, 8].
Mirė 1937 m. lapkričio 26 d. Davalgonių dvare, palaidotas Kauno evangelikų reformatų kapinėse [1, 6]. Kapinės sovietmečiu likviduotos, palaidojimo vieta iki šiol nežinoma [5].
Už nuopelnus Lietuvai generolas S.Žukauskas buvo apdovanotas (vienintelis Lietuvoje) visų laipsnių Vyčio kryžiaus ordinais, taip pat latvių, čekų ordinais, Amerikos lietuvių Aukso kardu [1, 10].
1883–1887 m. S. Žukauskas mokėsi Vilniaus karo mokykloje. 1920 m. dalyvavo kovose su Vilniaus kraštą okupavusiais lenkais. Kai kurie istorikai pabrėžia generolo nuopelnus 1920 m. lapkritį vykusiose Širvintų kautynėse, kai Lietuvos kariuomenė susirėmė su želigovskininkais [1].
Istorikas Jonas Aničas išleido biografinę apybraižą „Generolas Silvestras Žukauskas“ [1]. Knygoje apžvelgti šaltiniai ir literatūra apie S. Žukauską, pateikta gyvenimo ir veiklos chronologija. Yra nemažas literatūros sąrašas. Apie generolą rašoma Gintauto Surgailio knygoje „Lietuvos kariuomenės vadai“ [8], leidinyje „Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“ [9], Kazio Blaževičiaus knygoje „Laisvė kainos neturi“ [3], Jono Vaičenonio „Lietuvos karyba“ [10], enciklopediniame žinyne „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ [11]. Trumpa biografija pateikta A. R. Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knygoje“ [4], Genės Juodytės knygoje „Pakruojo krašto žmonės“ [7]. Generolo S. Žukausko vaidmenį 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų įvykiuose atskleidžia Vidmantas Jankauskas knygoje „Nepriklausomos Lietuvos generolai“ [6].
2012 m. lapkričio 23 d., Lietuvos kariuomenės dieną, prie Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto (M. K. Čiurlionio g. 21, Naujamiesčio seniūnija) atidengta memorialinė lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui generolui S. Žukauskui. Paminklinė atminimo lenta liudija, kad 1883–1884 m. šiame pastate, buvusioje Vilniaus karo mokykloje, mokėsi Lietuvos kariuomenės vadas generolas S. Žukauskas [2].
Vilniuje, Žirmūnuose, yra Silvestro Žukausko vardo gatvė [4].
Literatūra ir šaltiniai
1. Aničas, Jonas. Generolas Silvestras Žukauskas (1861–1937): biografinė apybraiža. – Vilnius, 2006. – 293, [1] p.: iliustr., faks., portr.
2. Atidengta atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui. – Iliustr., portr. // Krašto apsauga. – 2012, Nr. 20 (lapkr. 16-30), p. 13.
3. Blaževičius, Kazys. Generolas Silvestras Žukauskas // Blaževičius, Kazys. Laisvė kainos neturi. – Kaunas, 2010. – P. 97-104.
4. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Žukauskas Silvestras (1860 12 31–1937 11 26) : karininkas, generolas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 495.
5. Dobkevičius, Kazimieras. Kur yra generolo Silvestro Žukausko kapas?. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, bal. 19, p. 11.
6. Jankauskas, Vidmantas. Silvestras Žukauskas. Vieno generolo mįslė. – Portr. // Jankauskas, Vidmantas. Nepriklausomos Lietuvos generolai. – Vilnius, 1998. – D. 1, p.72-83
7. Juodytė, Genė. Žukauskas Silvestras: [biografija]. – Iliustr. // Juodytė, Genė. Pakruojo krašto žmonės. – Kaunas, 2005. – P. 148.
8. Surgailis, Gintautas. Silvestras Žukauskas (1860–1937). – Bibliogr.: 88 pavad. // Surgailis, Gintautas. Lietuvos kariuomenės vadai. – Vilnius, 1992. – P. 7-37.
9. Surgailis, Gintautas. Generolas Silvestras Žukauskas. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose. // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. – Vilnius, 2008. – T. 2, p. 317-328.
10. Vaičenonis, Jonas. Silvestras Žukauskas. – Portr. // Vaičenonis, Jonas. Lietuvos karyba. – Kaunas, 2011. – P. 167-168.
11. Žukauskas Silvestras. – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. – Vilnius, 2008. – T. 8, p. 374-375.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2014