Stanisław Mackiewicz: pisarz polityczny. – Warszawa, 2015. Knygos viršelis
Jaruzelski, Jerzy. Stanisław Cat-Mackiewicz, 1896 –1966: Wilno, Londyn, Warszawa. – Warszawa, 1987. Knygos viršelis
Žymus XX a. lenkų publicistas gimė Sankt Peterburge didikų palikuonių, Božavolia herbo (lenk. herb Bożawola) atstovų, šeimoje. Jo tėvas Antonis Mackevičius, gimęs Vilniuje, buvo Sankt Peterburgo įmonės „Fochts ir kompanija“, importuojančios vyną, direktorius ir bendraturtis. Motina Marija (mergautinė pavardė Petraškevič) – kilusi iš Krokuvos. Išmoko skaityti būdamas ketverių, o septynerių – skaitė ir komentavo laikraščių politines skiltis. Nuo 1905 m. lankė elito (įsteigtą Petro I) Peterschulę. 1907 m. Mackevičių šeima persikėlė į Vilnių, Vilniuje lankė vyriausybinę Aleksandro I vardo gimnaziją, o nuo 1910 m. – privačią, taip pat rusišką, N. A. Vinogradovo gimnaziją, įsikūrusią Vilniaus imperatoriškojo universiteto pastate. Ketvirtoje vidurinės mokyklos klasėje (1911 m.) tapo slaptosios „Zet“ (Lenkijos jaunimo sąjungos) studentų organizacijos seniūnu. 1913 m. gruodžio mėnesį išvyko pas dėdę į Krokuvą. Keletą mėnesių, kaip laisvas klausytojas, lankė literatūros istorijos ir filosofijos paskaitas Jogailos universitete. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje grįžęs į Vilnių, nesėkmingai bandė patekti per frontą į legionus. 1915 m. parašė sudarytą iš 40 straipsnių Konstitucijos projektą, skirtą Lenkijos valstybei, kaip konstitucinei monarchijai. 1916 m. lenkų gimnazijoje išlaikė vidurinės mokyklos brandos egzaminą ir debiutavo literatūros studijoje. Įstojo į Varšuvos universiteto Teisės fakultetą. Teisės magistro studijas baigė Stepono Batoro universitete Vilniuje. Lenkijai atgavus nepriklausomybę, grįžo į Varšuvą, atnaujino studijas, bendradarbiavo daugybėje žurnalų. 1922 m. vėl atvyko į Vilnių, įkūrė dienrašti „Słowo“ („Žodis“), kuriame iki 1939 m. dirbo leidėju ir vyriausiuoju redaktoriumi. 1939 m., po TSRS agresijos prieš Lenkiją, Raudonajai armijai artėjant prie Vilniaus, S. Mackevičius kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną ir atsidūrė emigracijoje. Išplaukė per Estiją į Prancūziją. Prancūzijoje Lenkijos Respublikos Prezidento buvo paskirtas Lenkijos Respublikos nacionalinės tarybos nariu. Bandė įtikinti prezidentą Vladislavą Račkevičių pasirašyti separatistinę taiką su Trečiuoju Reichu. Pasibaigus karui rašytojas liko Londone, kur 1946–1950 m. leido savaitraštį „Lwów i Wilno“ („Lvovas ir Vilnius“). 1954–1955 m. buvo Lenkijos vyriausybės ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras emigracijoje [2]. 1956 m. grįžęs į Lenkiją, Varšuvos universitete dėstė rusų literatūrą, bendradarbiavo su įvairių leidinių redakcijomis. 1957 m. tapo Lenkijos rašytojų sąjungos ir Lenkijos žurnalistų asociacijos nariu. Daug rašė apie Londono emigraciją, kritikavo Lenkijos emigracinius politikus, pavyzdžiui, Tadeušą Ženčykovskį (Tadeusz Żenczykowski), Laisvosios Europos radijo Lenkijos skyriaus direktoriaus pavaduotoją, vadinamą ozonu Gebelsu. Už tai buvo apkaltintas priešvalstybine veikla, bet teismo sprendimo nesulaukė. 1966 m. vasario 18 dieną po ilgos ligos mirė. Palaidotas Varšuvoje, Povonzkų kapinėse.
Kaip rašytojas S. Mackevičius debiutavo 1927 m., Varšuvoje išleidęs knygą „Kropki nad i“ („Taškai ant i“). Po metų pasirodė žurnalistinė knyga „Dzisiaj i jutro“ („Šiandien ir rytoj“). Abi knygos apie tuometinę užsienio politiką. Po kelionės į Sovietų Sąjungą 1931 m. buvo išleista knyga „Myśl w obcęgach. Studia nad psychologią społeczeństwa Sowietów“ („Mintis replėse. Sovietinės visuomenės psichologijos tyrimai“) (Londonas, 1932; Warszawa, 1931; Wilno, 1932, 1935), kurioje jis aprašė sovietijos gyventojų, izoliuotų nuo Vakarų šalių, vaizdą, kritikavo ten buvusius santykius.
Išleido istorinių, politinių, literatūrinių apybraižų knygas: „Książka moich rozczarowań“ („Mano nusivylimų knyga“) (Warszawa, 1939), „Historia Polski. Od 11 listopada 1918 do 17 września 1939“ („Lenkijos istorija. Nuo 1918 lapkričio 11 iki 1939 rugsėjo 17“) (Londyn, 1941), „Stanisław August“ („Stanislovas Augustas“) (Londyn, 1953; Warszawa, 1956, 1978), „Zielone oczy“ („Žaliosios akys“) (Warszawa, 1958, 1959), „Był bal“ („Buvo puota“) (Warszawa 1961, 1973), „Dom Radzwiłłów“ („Radvilų rūmai“) (Warszawa, 1962) ir kt. 1947 m. Londone anglų kalba išleistas romanas „Dostojewski“ („Dostojevskis“). 1952 m. jis buvo išverstas ir išleistas vokiečių, o 1955 m. – portugalų kalbomis ir tik 1957 m. Varšuvoje išleistas lenkų kalba. 2020 m. Varšuvoje išleisti S. Mackevičiaus laiškai „Odsłony Cata: Stanisław Mackiewicz w listach“ (Warszawa, 2020).
Kaip teigia istorikas, buvęs Lietuvos MA bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius, Stanislavo Mackevičiaus literatūrinį palikimą sudaro per 20 knygų, 60 brošiūrų bei kitų leidinių, dalis iš kurių pasirodė tik po jo mirties [4]. Dauguma S. Cato-Mackevičiaus knygų buvo išleistos pakartotinai, net po kelis kartus, Krokuvos leidykloje „Universitas“ bei kitose Lenkijos leidyklose.
Nemažai prieškario Vilniaus literatūrinio ir visuomeninio gyvenimo veikėjo Stanislavo Mackevičiaus knygų skirta Lietuvai bei Vilniaus kraštui. Jis pats vadino save vilniečiu, o tautybės skiltyje įrašydavo: „lenkas-lietuvis“. Jam buvo tik 25 metai, kai 1922 m. išleido brošiūrą „Statut Litwy Środkowej“(„Vidurio Lietuvos statutas“) (Wilno, 1922). Beveik iš karto šis Statutas tapo nereikalingas, nes 1922 m. kovo 24 d. Lenkijos Seimas įjungė Vilniaus kraštą į Abiejų Tautų Respubliką.
S. Catas-Mackevičius labai vertino Lenkijos valstybės veikėją, maršalą Juzefą Pilsudskį. Savo knygoje „Klucz do Piłsudskiego“ („Raktas į Piłsudskį“), netgi iškėlė tezę, kad J. Pilsudskis niekada nebuvo socialistas, o romantiškos nepriklausomybės sukilėlių idėjos paveldėtojas. Socializmą jis traktavo kaip veiksnį, leidžiantį sugriauti Rusiją. Už tai tuometinė valdžia S. Mackevičių laikė socialistu ir radikalu.
Lietuvių kalba informacijos apie Stanislavą Catą-Mackevičių knygose yra labai mažai. Apie jį rašoma Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [3], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2]. Kunigas, istorikas Valerijonas Meištovičius (Walerian Meysztowicz, 1893–1982) yra palikęs atsiminimų knygoje „Pašnekesiai apie laikus ir žmones“ (Vilnius, 2004). Apie rašytoją yra straipsnių periodikoje, internete.
Bartyzel, Jacek. Stanisław i Józef Mackiewiczowie – litewscy szlachcice i polscy pisarze. – Wroclaw, 2016. Knygos viršelis
Jaruzelski, Jerzy. Mackiewicz i konserwatyści: szkice do biografii. – Warszawa, 1976. Knygos viršelis
S. Mackevičiaus gyvenimas ir kūryba, taip pat Vilniuje praleistas laikotarpis, labai išsamiai aprašyti Lenkijoje. S. Cato-Mackevičiaus biografiją yra parašę Ježis Jaruzelskis knygose „Stanisław Cat-Mackiewicz, 1896–1966: Wilno, Londyn, Warszawa“ ir „Mackiewicz i konserwatyści: szkice do biografii“ [9], Jadvyga Karbovska (Jadwiga Karbowska) – knygoje „Z Mackiewiczem na ty“ [11], Jacekas Bartyzelis leidinyje „Stanisław i Józef Mackiewiczowie – litewscy szlachcice i polscy pisarze: żywoty równoległe“ [6]. 2015 m. išleistas serijos „Ludzie – Media – Polityka“ leidinio 5-asis tomas, skirtas Stanislavui Mackevičiui „Stanisław Mackiewicz: pisarz polityczny“ [14]. Apie S. Mackevičiaus požiūrį į Lietuvą rašoma Michelo Galedeko straipsnyje „Wielkie Księstwo Litewskie w myśli politycznej Stanisława Cata-Mackiewicza“ [7]. Apie Vilniuje leidžiamą S. Mackevičiaus redaguotą laikraštį „Słowo“ („Žodis“) rašė Aleksandra Niemczykowa straipsnyje „Stanisław Cat-Mackiewicz w kręgu „Słowa“ [13] ir kituose leidiniuose.
Stanislavo Mackevičiaus gyvenimas ir kūryba yra glaudžiai susiję su Vilniumi ir Vilniaus kraštu. 1907 m. S. Mackevičius su tėvais persikėlė iš Sankt Peterburgo į Vilnių. 1907–1922 m. Mackevičių šeima gyveno Rasose, vadinamojoje J. Montvilos kolonijoje, dabartinės Vitebsko g. 1 name. Stanislovas su broliu Juzefu lankė Vilniaus gatvėje veikusią privačią N. A. Vinogradovo gimnaziją. 1922–1939 m. buvo Vilniuje leidžiamo dienraščio „Žodis“ („Słowo“), kurį rėmė ir finansavo Pasienio dvarininkai, įkūrėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius. Dienraštyje daug dėmesio buvo skiriama Lietuvai, Vilniaus krašto ir visų buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių istorijai bei problemoms. Redakcija buvo įsikūrusi dabartiniame Gedimino pr. 1a, vėliau – Barboros Radvilaitės ir Pilies gatvių kampiniame name [13, 14].
Mackiewicz, Józef, Mackiewicz, Stanisław. Wileńska powieść kryminalna. – Wilno, 1933. Knygos viršelis
1933 m. dienraštyje „Žodis“ dalimis buvo publikuotas, o vėliau išleistas atskira knyga, rašytojo, kartu su broliu Juzefu, parašytas „Vilniaus detektyvinis romanas“ („Wileńska powieść kryminalna“) [12]. Ši knyga yra vertingas šaltinis tarpukario Vilniui, jo literatūriniam gyvenimui pažinti. Knygoje atspindėta progresyvioji „akademinė kairė“, kurios įvaizdis vėliau buvo falsifikuojamas Liaudies Lenkijos laikais.
2017 m. Vilniuje, Vitebsko g. 1 (Rasų seniūnija), ant namo, kuriame 1907–1921 m. gyveno rašytojai ir publicistai, broliai Juzefas ir Stanislavas Mackevičiai, buvo atidengta memorialinė lenta [10]. Rašytojų atminimo įamžinimą inicijavo menotyrininkė, Lietuvos dailės akademijos dėstytoja, J. Mackevičiaus kūrybos žinovė dr. Giedrė Jankevičiūtė kartu su Vilniaus universiteto dėstytoju doc. dr. Eligijumi Raila, Zbignevu Glazko (Zbigniewu Głazko) bei Lenkų diskusijų klubo nariais Andžejumi Pukšto (Andrzej Pukszto), Marijušu Antonovičiumi (Mariusz Antonowicz) ir Aleksandru Radčenko [1, 5]. Broliai Stanislavas ir Juzefas Mackevičiai – tai žymūs vilniečiai, lenkų ir lietuvių dialogo šalininkai.
Išsami Stanislavo Cato-Mackevičiaus kūrinių ir literatūros apie jį bibliografija pateikiama Ježio Jeruzelskio straipsnyje „Mackiewicz 1896–1966“ [8].
Literatūra ir šaltiniai
1. Sostinėje įamžintas brolių Mackiewiczių atminimas. bernardinai.lt [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2022-03-06]. Prieiga per internetą: https://www.bernardinai.lt/2017-12-19-sostineje-iamzintas-broliu-mackiewicziu-atminimas/.
2. Šostakovski, Juzef. Stanisław Mackiewicz (Stanislavas Mackevičius) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 13, p. 745–746; Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/stanislaw-mackiewicz/.
3. Venclova, Tomas. Mackiewicz (Cat) Stanisław. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – [Vilnius], 2017. – P. 273–274.
4. Zemlickas, Gediminas. Širdies iš Vilniaus niekas neišplėš (2): [apie Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje surengta parodą, kuri buvo skirta įžymiems tarpukario vilniečiams, publicistams, leidinių redaktoriams bei rašytojams broliams Stanislavui ir Juzefui Mackevičiams pagerbti] // Mokslo Lietuva. – 2002 m. geg. 23 / birž. 5, p. 6–7.
5. Ždanovič, Zigmunt. Sugrąžinant pelnytą pripažinimą: [Vilniuje, Vitebsko g. 1, ant namo, kuriame gyveno rašytojai broliai S. Cat-Mackevičius ir J. Mackevičius, atidengta atminimo lenta, o Juodšiliuose – atminimo akmuo J. Mackevičiui]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2017, gruod. 21 / 27, p. 5.
6. Bartyzel, Jacek. Stanisław i Józef Mackiewiczowie – litewscy szlachcice i polscy pisarze. Żywoty równoległe. – Wrocław, 2016. – 147 p.
7. Gałędek, Michał. Wielkie Księstwo Litewskie w myśli politycznej Stanisława Cata-Mackiewicza. – Bibliogr. išnašose // Ostatni obywatele Wielkiego Księstwa Litewskiego. – Lublin, 2005. – P. 135–154.
8. Jaruzelski, Jerzy. Mackiewicz 1896–1966 // Kwartalnik Historii Prasy Polskiej. – 1986. – Nr. 25/2, p. 85–98. – Bibliog.: p. 92-94; Prieiga per internetą: <https://bazhum.muzhp.pl/media/files/Kwartalnik_Historii_Prasy_Polskiej/Kwartalnik_Historii_Prasy_Polskiej-r1986-t25-n2/Kwartalnik_Historii_Prasy_Polskiej-r1986-t25-n2-s85-98/Kwartalnik_Historii_Prasy_Polskiej-r1986-t25-n2-s85-98.pdf>.
9. Jaruzelski, Jerzy. Mackiewicz i konserwatyści: szkice do biografii. – Warszawa, 1976. – 231 p.: iliustr.
10. Jaruzelski, Jerzy. Stanisław Cat-Mackiewicz, 1896–1966: Wilno, Londyn, Warszawa. – Warszawa, 1987. – 353, [2] p.: iliustr.
11. Karbowska Jadwiga. Z Mackiewiczem na ty. – Warszawa 1994. – 289, [3] p.: iliustr.
12. Mackiewicz, Józef, Mackiewicz, Stanisław. Wileńska powieść kryminalna. – Wilno, 1933. – 191 p.; Prieiga per internetą: <https://www.pogon.lt/czytelnia-dziel-juz-mackiewicza/58-ksiegarnia-biblioteka/jozef-mackiewicz/74-wilenska-powiesc-kryminalna.html>.
13. Niemczykowa, Aleksandra. Stanisław Cat-Mackiewicz w kręgu „Słowa”. – Iliustr. // Znad Wilii. – 2007, Nr 3, p. 38-51.
14. Stanisław Mackiewicz: pisarz polityczny. – Warszawa, 2015. – 279 p. – (Ludzie – Media – Polityka; t. 5).
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2022