Mokėsi Juodaičių (Raseinių r.) vidurinėje mokykloje. Pradėjus silpnėti regėjimui, nuo 1974 m. rudens tęsė mokslą Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje. 1975 m. reorganizavus Kauno mokyklą, mokėsi Vilniuje. 1978 m., baigęs Vilniaus Antano Jonyno aklųjų ir silpnaregių vidurinę mokyklą, gyvena Kaune. Dirbo įvairius darbus Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) sistemoje. 1981–1986 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių pedagoginis universitetas), įgijo tiflopedagogo specialybę. 1990–1991 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo psichologiją. 1988 m. paskiriamas LAD Kauno kultūros namų direktoriumi. 2002 m. išrenkamas aklųjų organizacijos Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininku. Nuo 2005 m. sausio 1 d. – VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius. Yra vienas aktyviausių ir novatoriškiausių neregių organizacijos kultūros darbuotojų [4, 5].
Pirmasis eilėraštis buvo išspausdintas 1976 m., S. Babonui dar besimokant vidurinėje mokykloje, Brailio raštu spausdinamame neregių literatų kūrybos almanache „Vaivorykštė“. Pirmieji apsakymai taip pat išspausdinti „Vaivorykštėje“ (1980 m.). Apsakymai publikuoti periodiniuose leidiniuose: „Kauno tiesa“, „Kauno diena“, žurnale „Mūsų žodis“, Jurbarko rajono spaudoje. 1995 m. pasirodo pirmoji autoriaus knyga „Trys sugrįžimai namo“ (apysaka ir apsakymų triptikas). 2002 m. pasirodė romanas „Klystžvakės šaukia“ garso kasetėje, o 2003 m. jis išleistas reginčiųjų raštu. 2005 m. autorius dar kartą buvo pripažintas neregių literatų konkurso nugalėtoju už apsakymų knygą „Apsnigta obelis“. 2008 m. S. Babonas Petro Cvirkos novelės konkurse tapo laureatu, jo novelė „Bulviakasis” pripažinta geriausia.
2009 m. balandžio 2 dieną S. Babonas buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Rašytojas naujausią savo kūrybą publikuoja periodiniuose leidiniuose: „Literatūrinės naujienos“, „Nemunas“ ir kt. Yra išleidęs 5 knygas [3-5].
1995 m. išleista pirmoji S. Babono knyga „Trys sugrįžimai namo“ (apysaka ir apsakymų triptikas), buvo pripažinta geriausia pirmajame Lietuvos neregių literatų kūrybos konkurse [5]. Knygos recenzijoje rašoma, kad apsakymuose dažna istorinė tematika, kad kūriniuose ryškus „konceptualus autoriaus gebėjimas per atskirų žmonių likimus glaustai pademonstruoti epochos įvykius. […] kartu jis sprendžia ir jam rūpimas meilės, žmogiškojo orumo, pasirinkimo, laisvės problemas“. Recenzentas aptaria ir čia spausdinamą, kiek silpniau pavykusią apysaką „Ugnies pėdsakas“ [1].
2005 m. S. Babonas dar kartą buvo pripažintas Lietuvos neregių literatų konkurso nugalėtoju už apsakymų knygą „Apsnigta obelis“ [4]. Kaip rašoma knygos anotacijoje, čia atkuriami Lietuvos istorijos vaizdai, netikėti žmogiškosios meilės vingiai ir šių dienų realybė. Viename apsakymų atkuriama legendinė vienos iš autoriaus gimtojo Raseinių rajono vietovių praeitis („Girkalnio vilkė“), o apysakos „Karaliaus mirtis, arba legenda apie Vandos meilę“ siužeto pagrindas – M. K. Čiurlionio laidotuvės Vilniaus Rasose (1911 m. balandžio 13 d.).
Trumpa rašytojo S. Babono biografija pateikiama LAB darbuotojo Juozo Valentukevičiaus parengtame „Neregių literatų sąvade“ [5], neregių ir silpnai matančiųjų kūrybos almanache „Žodžio spalvos“ (Vilnius, 2002. T. 1). Apie S. Baboną, jo kūrybą rašyta spaudoje, internete.
Literatūra ir šaltiniai
1. Stasys Babonas (rašytojas). kamane.lt [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-25]. Prieiga per internetą:
<http://www.kamane.lt/Kurejai/Personalijos/Stasys–Babonas–rasytojas>.
2. Rokaitis, Povilas. Netikėtas radinys: [recenzija] / Povilas Rokaitis – Portr. – Rec. kn.: Trys sugrįžimai namo / S. Babonas. // Diena. – 1996, geg. 4, p. 15.
3. Siderevičienė, Gražina. Žuvys žymi kelią…: [apie S. Babono romaną „Žuvų gyvenimai šulinyje]. – Portr. // Mūsų žodis. – 2012, Nr. 6, p. 9; Prieiga per internetą: <http://www.musuzodis.lt/mz/201206/str04.htm>.
4. Valentukevičius, Juozas. Kūryba padeda gyventi: [apie S. Baboną, skirta rašytojo 50–mečiui]. // Mūsų žodis. – 2010 Nr. 5, p. 20; Prieiga per internetą:
<http://www.musuzodis.lt/mz/201005/str14.htm>.
5. Valentukevičius, Juozas. Neregių literatų sąvadas. – Vilnius, 2005, p. 18, 19.
Parengė: Juozas Valentukevičius (LAB), 2016