Stasys Povilaitis

Stasys Povilaitis. Nuotr. iš leid.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 18, p. 663.

Stasys Povilaitis. Nuotr. iš leid.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 18, p. 663.

Mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje bei specialiojoje muzikos mokykloje, kurioje lankė smuiko ir obojaus pamokas. Dainavo Kauno radiofono berniukų chore. 1961 m. išvyko į Palangą, kurioje baigė aštuonmetę mokyklą ir įsidarbino statybininku. Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje. Su vienminčiais buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį. 1976 m. baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką). Kompozitorius Mikas Vaitkevičius pakvietė jį dainuoti ansamblyje „Ritmas“, kuris koncertavo Vilniaus naktiniame bare „Dainava“. 1967 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatu. 1968 m. buvo apdovanotas diplomu konkurse „Vilniaus bokštai“. 1970 m. pelnė laureato vardą konkurse „Lenkų daina“ ir tapo Nacionalinės filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu apkeliavo visą Sovietų Sąjungą. 1973 m., iširus „Nemuno žiburiams“, prisijungė prie ansamblio „Nerija“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. 1979 m. pradėjo koncertuoti su Miko Suraučiaus ansambliu, bet vėl grįžo į „Neriją“. 1984–1987 m. dalyvavo Vilniuje buvusio viešbučio „Lietuva“ varjetė programose. Nuo 1988 m. rengė autorines programas ir koncertavo Lietuvoje bei užsienyje [1, 4, 6].

Stasys Povilaitis išleido 5 solines plokšteles (3 kompaktines), 7 kasetes. Jis buvo daugelio savo dainų tekstų autorius [2]. Dainininkas  surengė keliolika tūkstančių koncertų. Jo karjera scenoje truko daugiau nei 50 metų.
Stasys Povilaitis kūrė eilėraščius. Jų spausdinta Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos poezijos almanache „Ten, sidabro vingy“ (Marijampolė. T. 9, 2008).

1997 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2007 m. apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija [2].

2013 m. S. Povilaitis apdovanotas ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ [5, 6]. Dainininko kandidatūrą apdovanojimui pristatė Lietuvos gretutinių teisių agentūra „Agata“. S. Povilaitis tituluojamas lietuviškų šlagerių karaliumi ir Lietuvos popmuzikos legenda. Jis padarė reikšmingą įtaką šio muzikos žanro raidai Lietuvoje [6].

S. Povilaitis yra gyvenęs Vilniuje, baigęs studijas Vilniaus universitete. Bet dainininkas ypač mėgo Palangą, kurioje daug metų gyveno ir koncertavo. Čia leisdavo daugiau laiko negu sostinėje. Į Vilnių vykdavo tik tada, kai turėdavo fiziškai kur nors dalyvauti [5].
Palangoje, prie Grafų Tiškevičių alėjos, yra koncertų salė. Po rekonstrukcijos čia buvo pastatytas modernus pastatas, kurio fasadą puošia maestro Stasio Povilačio autografas. Tai didžiausias autografas Lietuvoje: jo ilgis siekia 6,96 metro, aukštis – 1,19 metro [7].

Atskiros knygos apie S. Povilaitį nėra. Nors ne viena leidykla norėjo išleisti maestro biografiją, bet jis nesutiko [5]. Apie dainininką rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], leidinyje „Asmenybės“ (Kaunas, 2015. D. 2). Knygoje „Kultūra kaip būtis“ pateikiamas interviu su dainininku ir atsiminimų apie jį [3]. Yra daug straipsnių periodikoje ir internete.

Stasys Povilaitis mirė 2015 m. spalio 6 dieną. Palaidotas Palangoje [8].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Estrados grandas Stasys Povilaitis turi progą švęsti [50-metį scenoje] / parengė Rita Bočiulytė. Kauno diena. 2013-02-22 [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-04-20]. Prieiga per internetą <https://kauno.diena.lt/naujienos/kultura/estrados-grandas-stasys-povilaitis-turi-proga-svesti-177003>.
2. Karaška, Arvydas. Povilaitis Stasys. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 18, p. 663–664; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/stasys-povilaitis/>.
3. Meškys, Kęstutis. Kultūra kaip būtis. – Vilnius, 2013. – P. 93–95, 267–269.
4. Povilaitis, Stasys. „Galingoji“ Stasio Povilaičio sukaktis: [pokalbis su dainininku / užrašė] Simona Jansonaitė // Respublika. – 1999, kovo 6, p. 23.
5. Povilaitis, Stasys – Lietuvos estrados legenda. Prie kavos. lt. 2015-04-21 [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-04-21]. Prieiga per internetą: <https://priekavos.lt/stasys-povilaitis-lietuvos-estrados-legenda/>.
6. Vilniuje „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ apdovanotos iškilios kultūros asmenybės. Kauno diena [minimas ir Stasys Povilaitis] [interaktyvus]. 1998-2021 [žiūrėta 2021-05-26]. Prieiga per internetą: <https://dmw.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/vilniuje-uz-nuopelnus-vilniui-ir-tautai-apdovanotos-iskilios-kulturos-asmenybes-414669>.
7. Vitkūnas, Manvydas. Nevasariškas pasivaikščiojimas po Palangą. – Iliustr. // Savaitė. – 2022, saus. 6, p. 28–29. Prieiga per internetą: <https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/11044-nevasariskas-pasivaiksciojimas-po-palanga.html>.
7. Zilnys, Ramūnas. Sudegintų tiltų dainius negyveno tiktai praeitimi: [dainininko Stasio Povilaičio (1947–2015) atminimui] / Ramūnas Zilnys, Artūras Jančys. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2015, spal. 7, p. 1, 4–5; Prieiga per internetą: <https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2015/10/07/news/sudegintu-tiltu-dainius-s-povilaitis-negyveno-tiktai-praeitimi-2874673/>.

Parengė: Ieva Mikalajūnaitė (VAVB), 2021

Dalintis straipsniu: