1925–1928 m. lankė Rygos lietuvių gimnaziją. 1933 m. Latvijos konservatorijoje baigė fortepijono, 1934 – kompozicijos klasę. 1933 m. Vienoje, tarptautiniame pianistų konkurse, S. Vainiūnas paskelbtas laureatu. Tai pirmasis Lietuvos pianistas, pelnęs tarptautinį pripažinimą. 1935 m. išvyko tobulintis į Vieną. 1938 m., atvykęs į Lietuvą, dėstė fortepijono specialybę Klaipėdos muzikos mokykloje, vėliau Šiauliuose, nuo 1942 iki 1949 m. – Kauno, o nuo 1949 m. – Vilniaus konservatorijose. 1954–1962 m. S. Vainiūnas buvo kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas. Kūrė fortepijoninę, simfoninę muziką, solo ir choro dainas. Palaidotas Antakalnio kapinėse [4].
Apie kompozitorių išleista Kazio Jasinsko knyga „Stasys Vainiūnas“ (Vilnius, 1960), muzikologės Onos Narbutienės parengta – „Stasys Vainiūnas: Kūrybinės veiklos apžvalga. Dienoraščio puslapiai ir laiškai. Amžininkų atsiminimai“ [5]. 2010 m. išėjo dar viena Onos Narbutienės knyga apie muziką „Stasys Vainiūnas“.
Nuo 1949 m. S. Vainiūnas gyveno Vilniuje. Kaip rašo prisiminimų autorius J. Bakanas, kompozitorius dažnai kartodavęs: „Man nėra artimesnio krašto kaip Lietuva su Vilniumi…, su Nemunu bei Nerimi ir pagaliau su mano mylimais Valakampiais prie Neries vingio“ [5, p. 410].
1984 m. prie namo Vilniuje (A. Goštauto g. 2, Naujamiesčio seniūnija), kur nuo 1959–1982 m. gyveno S. Vainiūnas, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Romualdas Kvintas) [1].
1988 m. Lietuvos muzikų rėmimo fondo iniciatyva Vilniuje, A. Goštauto g. 2-41, buvusiame kompozitoriaus bute, kur jis gyveno 1959–1982 m., buvo įsteigti Stasio Vainiūno namai-muziejus. Čia rengiami koncertai, susitikimai, kūrybos vakarai [2, 6].
Respublikinis jaunųjų pianistų konkursas pavadintas Stasio Vainiūno vardu, o nuo 2006 m. vyksta tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas [3].
Literatūra ir šaltiniai
1. Gineitis, Algirdas. Kompozitoriui, pianistui, pedagogui atminti: [memorialinė lenta S. Vainiūnui]. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1984, bal. 3.
2. Markevičienė, Bernadeta. Vilniuje – Stasio Vainiūno namai. – Iliustr. // Atgimimas. – 1998, geg. 29, p. 12.
3. Mickutė, Liuminata. Po penkerių metų pertraukos atgimė S. Vainiūno konkursas. – Iliustr. // Respublika. – 2006, kovo 29, p. 21.
4. Ramanauskienė, Stasė. Stasys Vainiūnas: [biografija, atminimo įamžinimas]. – Portr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 57-58.
5. Stasys Vainiūnas: Kūrybinės veiklos apžvalga. Dienoraščio puslapiai ir laiškai. Amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1991. – 493 p., 32 iliustr. lap.
6. Stasio Vainiūno namai-muziejus [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-12-04]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/vilnius/vainiuno_muz.htm>.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009