V. Petrulis gyvena ir dirba Kaune. 1999 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto menotyros bakalauro studijas, 2001 m. – VDU architektūros teorijos ir istorijos magistro studijas, 2003 m. Turku universiteto (Suomija) kultūros istorijos magistro studijas. Nuo 2009 m. mokslininkas yra Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas, nuo 2011 m. – KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas, nuo 2013 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas. Dėsto kursus „Paveldas ir šiuolaikinė visuomenė“, „Architektūros teorija“, „Architektūros kritinė analizė“. 2017 m. stažavo Tarptautiniame kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo tyrimo centre Romoje. Yra Lietuvos architektūros istorijos skaitmeninio archyvo www.autc.lt iniciatorius, vadovas [1, 2].
V. Petrulio mokslinių tyrinėjimų kryptys – moderniosios architektūros istorija ir teorija, paveldosaugos teorija ir šiuolaikiniai procesai paveldosaugoje, Lietuvos tarpukario (1918–1940 m.) architektūra, sovietinės Lietuvos architektūra. Yra XX a. architektūros istorijos, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas. Dalyvauja ICOMOS, ICCROM ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje. 2014–2018 m. buvo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos III nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisijos narys, nuo 2017 m. – pirmininkas. Nuo 2014 m. mokslininkas yra Europos Sąjungos Jungtinio programavimo iniciatyvos „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“ valdybos narys, XX a. kultūros paveldo ekspertinės darbo grupės prie Baltijos regiono kultūros paveldo forumo narys [1, 2].
V. Petrulis yra monografijos „Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos“ (2019 m.) autorius, leidinių „Architektas Alfredas Gytis Tiškus: laužta prasmės linija“ (2009 m.), „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ (2012 m.), „Paralelės. Lietuvos architektūra: trys laikmečiai, trys veidai = Parallels. Lithuanian architecture: three eras, three faces“ (2013 m.), „Lietuvos tarpukario architektūrinis palikimas: materialumo ir nematerialumo dermė“ (2015 m.), „Klaipėdos urbanistinė raida 1945–1990“ (2015 m.), „Kaunas, 1918–2015: architektūros gidas“ (2015 m., 2016 m.; anglų kalba 2017 m.; lenkų kalba 2018 m.), „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ (2018 m.), „Palanga: architektūros gidas“ (2021 m.), „Palanga ir Šventoji: architektūros gidas“ (2021 m.), „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link = 100 steps towards modern Lithuanian architecture“ (2022 m.), „Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas 1918–1925 m.“ (2023 m.), „Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“ (2024 m.) bendraautoris.
V. Petrulis publikavo daugiau nei 40 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių apie Lietuvos moderniąją architektūrą ir architektus. Skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, susijusioje su paveldosaugos ir architektūros istorijos populiarinimo procesais [1].
Mokslininkas yra tyrinėjęs ir Vilniaus miesto architektūrą. 2021 m. Vilniuje išleista architektų dr. Lados Markejevaitės, Audrio Karaliaus, Leonido Prano Ziberko, architektūros istoriko Vaido Petrulio ir menininkės Tanios Serket parengta knyga „It sustingusi muzika: Nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje = Frozen music: the National Opera and Ballet Theatre in Vilnius“. V. Petrulis parengė pirmąjį šios knygos skyrių „Ką byloja archyvai“ [3].
2011 m. Vilniuje išleistas architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų parengtas leidinys „Vilnius, 1900–2012: naujosios architektūros gidas“ apie 238 išskirtinius pastatus, pastatytus per 112 metų [5]. 2016 m. išleistas atnaujintas ir papildytas šios knygos leidimas „Vilnius, 1900–2016: architektūros gidas“ [6]. V. Petrulis šiam leidiniui parengė tekstus apie Vilniaus pedagoginio instituto (dabar Vilniaus kolegija), Žemės ūkio ministerijos, Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos priestato (dabar Vyčio gimnazija), Aukščiausiojo Teismo rūmų, Vilniaus centrinio pašto, Antakalnio klinikinės ligoninės, Naujųjų Vilniaus universiteto rūmų, Seimo rūmų, Nacionalinio operos ir baleto teatro, Santuokų rūmų, Ritualių paslaugų rūmų, Nacionalinio dramos teatro, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir kitus pastatus.
V. Petrulis buvo Vilniaus miesto architektūrai skirtų leidinių „Vilnius, 1900–2013: a guide to the city’s architecture“ (Vilnius, 2013), „Architekturführer Vilnius: Bauten ab 1900 bis heute“ (Berlynas, 2015), „Vilnius, 1900–2016: an architectural guide“ (Vilnius, 2016) bendraautoris.
2017 m. autorių leidybiniam kolektyvui, taip pat ir V. Petruliui, už knygą „Vilnius 1900–2016: architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas paskirta Vilniaus klubo premija [4].
Apie V. Petrulį rašoma enciklopediniame leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje, 20/21“ [1], periodikoje. Yra informacijos internete.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Petrulis Vaidas. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 20/21. – Kaunas, 2022, p. 913–914.
2. Vaidas Petrulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-10-17]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3sC53hF>.
3. Petrulis, Vaidas. Ką byloja archyvai = What the Archives Tell Us. – Iliustr., brėž. // It sustingusi muzika: Nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje = Frozen music: the National Opera and Ballet Theatre in Vilnius. – Vilnius, 2021. – P. 12–43.
4. Vilniaus klubo premija. Lietuvos leidėjų asociacija [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2023-11-21]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3DmfpFo>.
5. Vilnius, 1900–2012: naujosios architektūros gidas / [Marija Drėmaitė, Tomas Grunskis, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Julija Reklaitė, Jurgita Rimkevičienė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė; sudarytojos Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė]. – 2-asis papild. ir patais. leid. – Vilnius, 2011. – 303, [1] p.: iliustr., brėž.
6. Vilnius, 1900–2016: architektūros gidas / [Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Julija Reklaitė, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė]. – 3-iasis atnauj. ir papild. leid. – Vilnius, [2016]. – 351, [1] p.: iliustr.
Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2024