V. V. Toločkos teigimu, tikroji jo gimimo data yra 1930 m. gegužės 21 d., nors dokumentuose rašoma birželio 21 d. Šešerių metų susižeidė vieną akį, ėmė silpti regėjimas. Vyresniame amžiuje, po kitos traumos visiškai apako. 1940 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. 1945 m. spalio 12 d. įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją (LAD). 1955 m. baigė Kauno aklųjų vidurinę mokyklą. 1956 m. tuometiniame Vilniaus valstybiniame universitete pradėjo studijuoti vokiečių, vėliau – lietuvių kalbą. 1971–1976 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, tapo diplomuotu tiflopedagogu. 1992 m. apgynė mokslinę disertaciją apie Lietuvos aklųjų švietimo raidą iki 1940 metų. V. V. Toločka – nusipelnęs žmogus Lietuvos akliesiems ir silpnaregiams, nacionalinei neregių organizacijai, Lietuvai, jos kultūrai ir istorijai. Jis yra vienas iš nedaugelio likusių neregių organizacijos veteranų. Per penkiasdešimt darbinės veiklos metų jam teko dirbti įvairiausius darbus: verti šepečius, pinti baldus, dirbti Brailio rašto korektoriumi, kaupti senąsias knygas, redaguoti ir leisti naujas knygas. Nuo eilinio darbininko nukeliavo iki įstaigos vadovo. 1965 m. iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Paskiriamas LAD leidyklos direktoriumi ir vyriausiuoju redaktoriumi. Daug iniciatyvos ir sumanumo parodė centralizuojant tuo metu atskirai veikusias aklųjų bibliotekėles didžiuosiuose šalies miestuose ir Vilniuje, įkuriant Lietuvos aklųjų draugijos centrinę respublikinę biblioteką. Naujai įstaigai bibliotekai V. V. Toločka vadovavo trejus metus (1966–1969). Jo iniciatyva 1969 m. kovo 1 d. bibliotekoje įkuriamas unikalus Tiflotyros skyrius, kuriame kaupiama ir sisteminama medžiaga apie akluosius ir aklumo problematiką. Šis padalinys veikia iki šiol ir yra vienintelis šalyje sistemingai kaupiantis tiflologinę medžiagą. Po darbo bibliotekoje visa esybe pasineria į leidybinį darbą. 1969 m. V. V. Toločka pradeda dirbti LAD leidykloje Tiflologinės literatūros redakcijos vedėju. Jo iniciatyva išleista šimtai tiflologinės tematikos knygų Brailio raštu. Likvidavus leidyklą, nuo 1991 m. leidybinį darbą tęsė Lietuvos aklųjų bibliotekoje, penkiolika metų leido įvairius leidinius apie neregius bei pačių neregių kūrybą. 2005 m. išėjo į užtarnautą poilsį, tapo aktyviu pensininku, tęsiančiu kūrybinę ir leidybinę veiklą. Tęsia asmeninio dienoraščio rašymą, jį pradėjo rašyti 1944 metų sausio mėnesį. Fiksuoja ne tik savo asmeninio gyvenimo momentus, bet ir Lietuvos bei neregių gyvenimo svarbius momentus.
V. V. Toločkos rūpesčiu pradėti leisti Lietuvos aklųjų istorijai svarbūs tęstiniai leidiniai, jis buvo šių leidinių sudarytojas: „Lietuvos aklųjų draugijos metraštis“ (nuo 1966 m.), „Tiflologinis kalendorius“ (nuo 1972 m.), Neregių literatų kūrybos almanachas „Vaivorykštė“ (nuo 1970 m.) ir kt. Ypač vertinga V. V. Toločkos aklųjų rašto istorijos apybraiža „Skaitantys pirštai“, išleista 1976 metais. Šis leidinys, šiek tiek papildytas, buvo pakartotinai išleistas dar du kartus – 1997 ir 2009 metais. 1997 m. išleido žinyną „Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos 70-metis“ (Faktai ir datos). 2002 m. išleistas jo sudarytas „Lietuvos tiflopedagogų sąvadas“, į kurį įtrauktos 775 tiflopedagogų pavardės. Sąvadas apima visą dvidešimtojo amžiaus laikotarpį. Išliekamąją vertę turi daugelis V. V. Toločkos vieno ar kartu su kitais sudarytų arba jo redaguotų bibliografinių rodyklių: „Antanas Jonynas“ (1983, su Laima Kažukauskiene), „Beatričė Grincevičiūtė“ (1987, su Laima Kažukauskiene), „Juozapas Kairys“ (1988, su Laima Kažukauskiene), „Antanas Adomaitis“ (1990, su Danguole Subačiene), „Pranas Daunys“ (2001, su Stase Toločkiene) ir kt. 2013 m. parengė darbą apie dainininkę Ireną Stelmokaitę „Nors aš tik mažas paukštelis…“, kuriame yra ir nemažos apimties bibliografija (žr., „Vilnijos vartų svetainės„ dalyje „Kraštotyros darbai”). Vertinga jo parengta bibliografinė rodyklė „Tiflologinė lituanika (Brailio raštas). D. 1. 1888–1982 metai“ (Vilnius, 1983). Joje surinkta faktinė medžiagą apie Lietuvos akluosius, kuri buvo publikuota įvairiuose užsienio leidiniuose.
V. V. Toločka – Brailio rašto populiarintojas, išleidęs ne vieną metodinę knyga. Jis veiklus esperantininkas, Brailio raštu šia kalba parengė ir išleido keletą knygų apie gabius Lietuvos akluosius. Kaip žurnalistas parašė šimtus straipsnių į įvairius periodinius leidinius Lietuvoje ir užsienyje. Parengė mokslinių straipsnių aklumo tematika enciklopediniams leidiniams bei žinynams [4-6]. Jo straipsnis apie pasaulio ir Lietuvos akluosius spausdinamas knygoje „Gyveniman sugrįžę“ (Vilnius, 1966).
V. Toločka yra išleidęs keturias poezijos knygas. Pirmoji – „Gudobelei žydint“ – pasirodė 1990 m. Jos redaktorius – poetas Vladas Šimkus. Knygoje spausdinamas leidėjo Juozo Marcinkaus įžanginis žodis apie knygelės autorių ir šį rinkinį. Čia rašoma, kad autoriaus mėgstamos temos – gamta, žmogus, tėvynė. 1996 m. buvo išleista „Užkeikta mergelė: (baladės ir poemos)“, 2000 m – „Vakaro raudonos burės“, 2009 m. – „Užuominos: rubajatai“. Keliolikai V. V. Toločkos eilėraščių kompozitoriai sukūrė muziką.
2004 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido dainų kompaktinę plokštelę pagal poeto tekstus „Tavo veido šviesa“.
1996 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas A. M. Brazauskas už nuopelnus Lietuvai, jos kultūrai, mokslui ir švietimui V. V. Toločką apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino pirmo laipsnio medaliu [4, 6].
V. V. Toločkos biografija spausdinama jo paties parengtame „Lietuvos tiflopedagogų sąvade“ (Vilnius, 2002). 2000 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido prisiminimų apie V. V. Toločką knygą „Jis mus turtina“ [2]. Knygos sudarytojas Juozas Valentukevičius prakalbino mokslininką ir atskleidė jo biografiją šioje knygoje spausdinamame straipsnyje „Biografija iš pirmų lūpų“. Prisiminimus apie V. V. Toločką parašė 15 žmonių: buvę mokslo draugai, mokytojai, bendradarbiai. Apie V. V. Toločką rašoma Sauliaus Plepio knygoje „Maištas prieš lemtį“ [3]. Elektroniniame biografijų žodyne„Lietuvos knygos veikėjai = The workers of the Lithuanian book“ [7], Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojo Juozo Valentukevičiaus sudarytame „Neregių literatų sąvade” [5], „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (Vilnius, 2001), Vytauto Vanago „Lietuvių rašytojų sąvade“ (Vilnius, 1996) ir kt. leidiniuose, yra medžiagos periodikoje ir internete.
Vilniuje esančiame Lietuvos aklųjų istorijos muziejuje (Skroblų g. 10) įrengtoje ekspozicijoje yra V. V. Toločkai skirta informacinė medžiaga su nuotraukomis. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, tiflotyros skyriuje (Skroblų g. 10) saugomos V. V. Toločkos knygos, sudaryti leidiniai, personalijų bibliografijos, rankraščiai [4]. Bibliotekos fonduose taip pat saugomas 2014 m. sukurtas dokumentinis filmas „Laimingas žmogus“, atskleidžiantis šio žmogaus gyvenimą ir įvairiapusę veiklą. Filmo scenarijus – LAB darbuotojų Janinos Vileikienės ir Juozo Valentukevičiaus [1].
2004 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido Valentino Vytauto Toločkos bibliografiją, apimančią 1946–2003 m. laikotarpį. Bibliografiją parengė šios bibliotekos darbuotoja Stasė Toločkienė [5].
Literatūra ir šaltiniai
1. Gagarina, Justina. Filmas apie Toločką: [apie dokumentinio filmo kūrimą skirtą V. V. Toločkai] // Mūsų žodis. – 2015, Nr. 5, p. 8, 9.
2. Jis mus turtina…: dr. Valentinui Vytautui Toločkai 70 metų: [biografija, atsiminimai]. – Vilnius, 2000. – 81, [1] p., [2] iliustr. lap.: iliustr
3. Plepys, Saulius. Bajoriški lobiai: [apie poetą Valentiną Vytautą Toločką]. – Portr. // Plepys, Saulius. Maištas prieš lemtį: esė apie neregius. – Vilnius, 2003. – P. 65-71.
4. Tiflologinis kalendorius 2015 metai [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2016–09–01] Prieiga per internetą: <http://www.labiblioteka.lt/media/public/Katalogai/Tiflo/Tiflokalendorius/tiflo_kalendorius_2015.pdf>.
5. Valentinaas Vytautas Toločka: bibliografija, (1946–2003). – Vilnius, 2004. – 430 p. – Asmenvardžių r–klė: p. 399–430.
6. Valentukevičius, Juozas. Neregių literatų sąvadas. – Vilnius, 2005, p. 131–134.
7. Zaveckienė, Žiedūnė. Toločka Valentinas Vytautas // Lietuvos knygos veikėjai [Elektroninis išteklius] = The workers of the Lithuanian book: biografijų žodynas. – [Vilnius, 2004]. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).
Parengė: Juozas Valentukevičius (LAB), 2016