Vidmantė Jasukaitytė

Vidmantė Jasukaitytė. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 586.

Vidmantė Jasukaitytė. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 586.

1966 m. V. Jasukaitytė baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą [8]. 1967–1972 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo „Minties“ leidykloje, Lietuvos kultūros ministerijoje. 1979 m. priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą. 1989 m. buvo išrinkta Lietuvos moterų sąjungos pirmininke. Priklausė Europos rašytojų asociacijai, buvo „Ramuvos“ valdybos narė. 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 1990 m. kovo 11 d. kartu su kitais signatarais pasirašė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje. Atgimimo metais kartu su visuomenės veikėjais įsteigė kultūros ir teatro studiją „Sietynas“. Aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje. Buvo aktyvi negimusios gyvybės teisių gynėja – Vieno žmogaus akcijos dalyvė [1, 3, 5].

V. Jasukaitytė rašė publicistinius straipsnius politikos ir moralės temomis. Išleido daugiau kaip 20 knygų: kelis poezijos rinkinius; esė „Golgotos vynuogės“ (2001); apysakų knygas „Stebuklinga patvorių žolė“ (1981) ir „Balandė, kuri lauks“ (1989); keletą romanų („Po mūsų nebebus mūsų“ (1987), „Marija Egiptietė“ (2002), „Dievas miršta vienišas“ (2003) ir kt.); kelias pjeses („Žemaitė“ (pastatyta 1986), „Vilkų medžioklė“ (pastatyta 1987), „Žilvinas“ (pastatyta 1988). Pagal rašytojos apysaką „Stebuklinga patvorių žolė“ sukurtas scenarijus kino filmui „Žolės šaknys“ (rež. G. Lukšas, 1988). V. Jasukaitytės kūrinių yra išversta į užsienio kalbas (ispanų, latvių) [5, 6].

Jasukaitytė, Vidmantė. Subačiaus gatvė. Getas: eilėraščiai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Jasukaitytė, Vidmantė. Subačiaus gatvė. Getas: eilėraščiai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

V. Jasukaitytei už poezijos knygą „Ugnis, kurią reikia pereiti“ 1977 m. įteikta Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija, už romano „Po mūsų nebebus mūsų“ pirmąją dalį 1991 m. paskirta Juozo Paukštelio literatūrinė premija. 2000 m. rašytoja apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu [5, 6].

2003 m. V. Jasukaitytė už eilėraščių knygą „Subačiaus gatvė. Getas“ (Vilnius, 2003) buvo apdovanota Vilniaus klubo ir televizijos literatūrine premija [5, 6].

Rašytoja nuo 1967 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Subačiaus gatvės 49-me name, buvusiame HTP (vokiečių karinės technikos remonto dirbtuvių) pastate, nuo 2002 m. gyvenusi rašytoja knygoje emociškai atkūrė paskutines gyvenimo dienas ten praleidusių žydų tautybės kalinių išgyvenimus, solidarizavosi su tragiška jų lemtimi. „Atsikraustėme į šį butą Subačiaus g. […] prieš pat Kalėdas. Pirmiausia atėjome su vyru ir pernakvojome tuščiame bute ant grindų – norėjome pajusti to būsto dvasią. Atėjome sutemus, paminklo žuvusiems žydams nepastebėjau, nes jis kitoje namo pusėje. Vos atsigulus pajutau labai keistą reiškinį – per visą mano kūną pradėjo tekėti labai stipri srovė, kurios palyginti neturėčiau su kuo. […] Vyras irgi jautėsi panašiai. Supratome, kad susidūrėme su nematerialiu reiškiniu, kurio atsiradimui turi būti priežastis. […] Nežinojome apie to namo praeitį nieko. Rytą pamatėme paminklą žuvusiems. […] Mano pasaulėjauta visiškai nugrimzdo į tragišką šios vietos metakultūrą. Jaučiausi neturinti vietos šiame gyvenime, šioje valstybėje, šioje realybėje ir niekur pasaulyje. Rašiau labai intensyviai, verkiau be sustojimo. Dabar manau, kad išgyvenau tai, ką išgyveno kažkas iš čia buvusių. […] Beveik viską, ką rašiau, sudėjau į knygą „Subačiaus gatvė. Getas.“ Knyga buvo apdovanota“, – pasakojo rašytoja savo atsiminimuose [13].
2015 m. rugsėjį Vilniaus senamiestyje V. Jasukaitytės poezijos pagrindu buvo parodyta muzikinė poetinė instaliacija „Subačiaus gatvė. Getas“, skirta žydų genocido aukoms atminti.

1986 m. rašyta V. Jasukaitytės autobiografija spausdinama „Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijų“ rinkinyje (Vilnius, 1989. T. 1). Išleistas autobiografinis rašytojos kūrinys „Kaip mes mokėmės mirti: vienos vilties romanas“ (Vilnius, 2013). Jame pasakojama apie šeimos gyvenimą užklupus sunkiai ligai. Apie V. Jasukaitytę rašoma daugelyje informacinių leidinių: „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3], leidiniuose „Lietuva“ [1], „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [5], „Kas yra kas Lietuvoje, 2015“ [6], „Kas yra kas. Lietuvos moterys“ [7], „Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos“ [11], literatūrologo Broniaus Prėskienio knygoje „Šiaulių krašto literatūros panorama“ [12] ir kt. Interviu su rašytoja galima paskaityti Zigmo Gėlės premijos laureatams skirtoje knygoje „Gėlynas“ [9]. Apie V. Jasukaitytės kūrybą rašoma literatūrologių Nijolės Bukelienės, Viktorijos Daujotytės ir kt. knygose. Informacijos apie rašytoją yra periodikoje ir internete (rašytoja turėjo savo internetinę svetainę, žr. adresu).
2020 m. sukurtas rašytojai skirtas dokumentinis filmas „Stovinčioji ant tilto“ (rež. Dali Rust (Dalia Cibauskaitė) [3].

Knygoje „Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti“ išspausdinta V. Jasukaitytės biobibliografija [10].
Minint V. Jasukaitytės gyvenimo jubiliejus žurnale „Tarp knygų“ buvo išspausdinta rašytojos bibliografija [14].

V. Jasukaitytė mirė 2018 m. liepos 14 dieną. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje [4].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Daugirdaitė, Solveiga. Jasukaitytė Vidmantė. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2012. – T. 3, p. 78.
2. Daugirdaitė, Solveiga. Jasukaitytė Vidmantė. – Bibliogr.: 1 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 200.
3. Daugirdaitė, Solveiga. Jasukaitytė Vidmantė. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 586; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/vidmante-jasukaityte/>.
4. V. Jasukaitytė amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse // Vakaro žinios. – 2018, liep. 19, p. 2.
5. Jasukaitytė Vidmantė. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 496–497.
6. Jasukaitytė Vidmantė // Kas yra kas Lietuvoje, 2015. – Kaunas, 2015. – P. 565.
7. Jasukaitytė Vidmantė // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007. – P. 177–178.
8. Vidmantė Jasukaitytė (1948 07 10–2018 07 14). Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-04-21]. Prieiga per internetą: <https://bit.ly/3eduw5u>.
9. Jasukaitytė, Vidmantė. Ugnis, kurią reikia pereiti: [pokalbis su poete, pirmąja Zigmo Gėlės premijos laureate Vidmante Jasukaityte / kalbėjosi ] Adolfas Strakšys. – Portr. // Gėlynas: susitikimai su Zigmo Gėlės premijos laureatais. – Vilnius, 2001. – P. 12–22.
10. Vidmantė Jasukaitytė: [biobibliografija]. – Iliustr. // Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti. – Klaipėda, 2006. – P. 12–13.
11. Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos. – Vilnius, 2012. – P. 110–111.
12. Prėskienis, Bronius. Jasukaitytė Vidmantė: [biografija] // Prėskienis, Bronius. Šiaulių krašto literatūros panorama. – Šiauliai, 2003. – P. 200–201.
13. Projektas: Subačiaus gatvė. „Getas“. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-04-22]. Prieiga per internetą: <https://www.lzb.lt/2015/09/26/projektas-subaciaus-gatve-getas/>.
14. Sukanka 60 metų, kai gimė poetė, prozininkė, dramaturgė Vidmantė Jasukaitytė (g. 1948): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2008, Nr. 5, p. 45–46.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2021

Dalintis straipsniu: