Šubas, Mejeris. Talmudinio mokslo žvaigždė. – Vilnius, 1997. Knygos viršelis

Nuo vaikystės pasižymėjo ypatingais gabumais. Būdamas šešerių, Vilniaus Didžiojoje sinagogoje Elijahu pasakė pamokslą, aiškindamas painų Talmudo klausimą [7]. Ješivoje (rabinų mokykloje) nesimokė, Šventraštį ir Talmudą studijavo savarankiškai. 1728 m. išvažiavo mokytis į Kėdainius, tačiau po pusmečio grįžo į Vilnių, kur apsigyveno jo tėvai [5]. Būdamas devynerių, jis jau buvo susipažinęs ne tik su Biblijos, Mishna ir Talmudo turiniu, bet ir su visų šių darbų komentarais [5]. 1740-1745 m. daug keliavo po Lenkiją ir Vokietiją, vėliau bandė keliauti į Palestiną, bet kelionė nebuvo sėkminga [3, 6]. Nuo 1745 m. iki mirties Elijahu gyveno Vilniuje. Vilniaus žydų bendruomenė jam siūlė būti rabinu ir vadovauti ješivai, tačiau jis atsisakė ir atsidėjo vien Talmudo studijoms [1].
1756 m. žydų bendruomenė Gaonui pastatė namelį (dab. Žydų g.), šalia kurio buvo ir nedideli maldos namai [5]. Čia jo klausytis atvykdavo mokiniai iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Vokietijos ir kt. šalių.
Gaonas mirė Vilniuje 1797 m. spalio 9 d., sulaukęs 77 metų. Buvo palaidotas senosiose žydų kapinėse Šnipiškėse.  XIX a. uždarius šias kapines, palaikai buvo perkelti į žydų kapines Užupyje (Olandų g.). Kai sovietmečiu, 1968 m., buvo panaikintos šios kapinės, Gaonas buvo perlaidotas dabartinėse Vilniaus Sudervės kapinėse (Sudervės kelias 28, Viršuliškių seniūnija) [1, 14, 15]. Ant kapo pastatytas mauzoliejus. Tai viso pasaulio žydų lankoma vieta, kur tikintieji lyg prie Raudų sienos Jeruzalėje, palieka raštelius su norais, tikėdamiesi jų išsipildymo [10].

Gaonas parašė apie 70 traktatų, kuriuose nagrinėjo visų religinių sričių problemas; dauguma Gaono veikalų išleisti tik po jo mirties [4].
Gaonas išgarsino Vilnių pasaulyje, jis ilgam tapo dvasiniu žydų centru, o visoje Lietuvoje pradėta masiškai steigti ješivas [2, 5, 8].

Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, Vilnius, 1997 m. rugsėjo 10-12 d. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Vilniaus Gaono gyvenimui, kūrybai, žydų religinės minties raidai skirta nemažai įvairių mokslinių ir populiarių monografijų, publicistinių straipsnių. Publikacijos skelbtos jidiš, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, arabų ir japonų kalbomis [5]. Vilniaus Gaono gyvenimas ir veikla, lietuvių kalba, išsamiausiai atskleidžiami Mejerio Šubo monografijoje „Talmudinio mokslo žvaigždė“ [5].
1997 m. rugsėjo 10-12 Vilniuje buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija  „Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai“, skirta Gaono 200-osioms mirties metinėms, o jos medžiaga surinkta ir išspausdinta atskira knyga [9]. Apie Vilniaus Gaoną rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [6], Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011), Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) gimusio lenkų kilmės žydo, žurnalisto ir istoriko, kuris lankėsi Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo, Israelio Coheno knygoje „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“ (Vilnius, 2022, p. 165–174, 291) ir kt.

1997 m. rugsėjo 12 d., minint 200-ąsias Gaono mirties metines, Vilniuje, prie namo Žydų g. 3 (Senamiesčio seniūnija) buvo pritvirtinta memorialinė lenta, kurioje rašoma, Vilniaus Gaonas Elijahu gyveno čia stovėjusiame name [10, 12].

1997 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje, netoli namo Žydų g. 5, atidengtas paminklas-biustas Vilniaus Gaonui, kurį, remdamasis jau anksčiau sukurtu skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio gipsiniu modeliu, sukūrė skulptorius Mindaugas Šnipas [11, 13, 14].

Senamiestyje, šalia Žydų g., yra Gaono vardu pavadinta gatvė, kuriai toks pavadinimas grąžintas 1989 m. [8].

Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Šis vardas muziejui suteiktas 1997 m., minint 200-ąsias žydų išminčiaus mirties metines [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Gaonas, Elijahu Ben Šlomo Zalman // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. – Vilnius, 2000. – P. 36-37.
2. Gaonas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6,  p. 412. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/ben-slomo-zalman-elijahu/>.
3. Malthête, Jean-François Vilniaus Gaonas (1720-1798) // Lietuvos žydai, 1918-1940 : prarasto pasaulio aidas. – Vilnius, 2000. P. 206-220.
4. Religinė literatūra. Žydai Lietuvoje [interaktyvus]. 2006 [žiūrėta 2010-07-19]. Prieiga per internetą: < http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/337/>.
5. Šubas, Mejeris. Talmudinio mokslo žvaigždė : monografija apie Vilniaus Gaoną. – Vilnius, 1997. – 166, [2] p. : iliustr., portr., faks. – Bibliogr.: p. 156-160.
6. Venclova, Tomas. Gaonas. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 92-93.
7. Vilniaus Gaonas Elijahu ben Zolomon Salman 1720-1797. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus [interaktyvus]. 2006 [žiūrėta 2010-07-19]. Prieiga per internetą: < http://www.jmuseum.lt/index.aspx?Element=ViewArticle&TopicID=195 >.
8. Vilniaus Gaonas Elijas Ben Saliamonas 1720-1797. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 112-113.
9. Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai : tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, Vilnius, 1997 m. rugsėjo 10-12 d. – Vilnius, 1999. – 376 p.: iliustr.
10. Vilniaus Gaono ir jidiš kultūros pėdsakai Vilniuje. Virtualus istorinis Vilnius [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2010-07-19]. Prieiga per internetą: < http://www.viv.lt/vilniaus_fenomenai/vilniaus_gaonas >.
11. Žydų gatvėje – paminklas Vilniaus Gaonui. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1997, rugs. 13, p. 3.
12. Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture = Vilne: ondenkerter fun der jidišer gešichte un kultur. –  2nd ed. –  Vilnius, 2006, p. 12.
13. Znajdzilowska, Barbara. Pomnik istniał  juź w 1959 roku…– Iliustr. // Kurier Wileński. – 1997, 13 września, p. 1-2.
14. Аграновский, Генрих.  Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима : памятные места еврейской истории и культуры : путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 42-45, 572-573 ir kt.
15. Аграновский, Генрих. Литовский Иерусалим: краткий путеводитель по памятным местам еврейской истории и культуры в Вильнюсе / Генрих  Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, 1996,  p. 65.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė, Gerta Stanionytė (VAVB), 2010; 2020