Vilniaus Gaonas (ben Šlomo Zalmanas Elijas / Solomon Zalman Elijahu / Eyliohu ben Shloyme-Zalmen)

Šubas, Mejeris. Talmudinio mokslo žvaigždė. – Vilnius, 1997. Knygos viršelis

Šubas, Mejeris. Talmudinio mokslo žvaigždė. – Vilnius, 1997. Knygos viršelis

Nuo vaikystės pasižymėjo ypatingais gabumais. Būdamas šešerių, Vilniaus Didžiojoje sinagogoje Elijahu pasakė pamokslą, aiškindamas painų Talmudo klausimą [7]. Ješivoje (rabinų mokykloje) nesimokė, Šventraštį ir Talmudą studijavo savarankiškai. 1728 m. išvažiavo mokytis į Kėdainius, tačiau po pusmečio grįžo į Vilnių, kur apsigyveno jo tėvai [5]. Būdamas devynerių, jis jau buvo susipažinęs ne tik su Biblijos, Mishna ir Talmudo turiniu, bet ir su visų šių darbų komentarais [5]. 1740-1745 m. daug keliavo po Lenkiją ir Vokietiją, vėliau bandė keliauti į Palestiną, bet kelionė nebuvo sėkminga [3, 6]. Nuo 1745 m. iki mirties Elijahu gyveno Vilniuje. Vilniaus žydų bendruomenė jam siūlė būti rabinu ir vadovauti ješivai, tačiau jis atsisakė ir atsidėjo vien Talmudo studijoms [1].
1756 m. žydų bendruomenė Gaonui pastatė namelį (dab. Žydų g.), šalia kurio buvo ir nedideli maldos namai [5]. Čia jo klausytis atvykdavo mokiniai iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Vokietijos ir kt. šalių.
Gaonas mirė Vilniuje, buvo palaidotas dabar panaikintose senosiose žydų kapinėse, vėliau perlaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse (Sudervės kelias 28) [1, 10, 14, 15]. Čia pastatytas mauzoliejus, viso pasaulio žydų lankoma vieta, kur tikintieji lyg prie Raudų sienos Jeruzalėje, palieka raštelius su norais, tikėdamiesi jų išsipildymo [10].

Gaonas parašė apie 70 traktatų, kuriuose nagrinėjo visų religinių sričių problemas; dauguma Gaono veikalų išleisti tik po jo mirties [4].
Gaonas išgarsino Vilnių pasaulyje, jis ilgam tapo dvasiniu žydų centru, o visoje Lietuvoje pradėta masiškai steigti ješivas [2, 5, 8].

Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, Vilnius, 1997 m. rugsėjo 10-12 d. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, Vilnius, 1997 m. rugsėjo 10-12 d. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Vilniaus Gaono gyvenimui, kūrybai, žydų religinės minties raidai skirta nemažai įvairių mokslinių ir populiarių monografijų, publicistinių straipsnių. Publikacijos skelbtos jidiš, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, arabų ir japonų kalbomis [5]. Vilniaus Gaono gyvenimas ir veikla, lietuvių kalba, išsamiausiai atskleidžiami Mejerio Šubo monografijoje „Talmudinio mokslo žvaigždė“ [5].
1997 m. rugsėjo 10-12 Vilniuje buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija  „Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai“, skirta Gaono 200-osioms mirties metinėms, o jos medžiaga surinkta ir išspausdinta atskira knyga [9]. Apie Vilniaus Gaoną rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [6], Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011), Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) gimusio lenkų kilmės žydo, žurnalisto ir istoriko, kuris lankėsi Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo, Israelio Coheno knygoje „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“ (Vilnius, 2022, p. 165–174, 291) ir kt.

1997 m. rugsėjo 12 d., minint 200-ąsias Gaono mirties metines, Vilniuje, prie namo Žydų g. 3 (Senamiesčio seniūnija) buvo pritvirtinta memorialinė lenta, kurioje rašoma, Vilniaus Gaonas Elijahu gyveno čia stovėjusiame name [10, 12].

1997 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje, netoli namo Žydų g. 5, atidengtas paminklas-biustas Vilniaus Gaonui, kurį, remdamasis jau anksčiau sukurtu skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio gipsiniu modeliu, sukūrė skulptorius Mindaugas Šnipas [11, 13, 14].

Senamiestyje, šalia Žydų g., yra Gaono vardu pavadinta gatvė, kuriai toks pavadinimas grąžintas 1989 m. [8].

Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Šis vardas muziejui suteiktas 1997 m., minint 200-ąsias žydų išminčiaus mirties metines [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Gaonas, Elijahu Ben Šlomo Zalman // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. – Vilnius, 2000. – P. 36-37.
2. Gaonas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6,  p. 412. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/ben-slomo-zalman-elijahu/>.
3. Malthête, Jean-François Vilniaus Gaonas (1720-1798) // Lietuvos žydai, 1918-1940 : prarasto pasaulio aidas. – Vilnius, 2000. P. 206-220.
4. Religinė literatūra. Žydai Lietuvoje [interaktyvus]. 2006 [žiūrėta 2010-07-19]. Prieiga per internetą: < http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/337/>.
5. Šubas, Mejeris. Talmudinio mokslo žvaigždė : monografija apie Vilniaus Gaoną. – Vilnius, 1997. – 166, [2] p. : iliustr., portr., faks. – Bibliogr.: p. 156-160.
6. Venclova, Tomas. Gaonas. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 92-93.
7. Vilniaus Gaonas Elijahu ben Zolomon Salman 1720-1797. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus [interaktyvus]. 2006 [žiūrėta 2010-07-19]. Prieiga per internetą: < http://www.jmuseum.lt/index.aspx?Element=ViewArticle&TopicID=195 >.
8. Vilniaus Gaonas Elijas Ben Saliamonas 1720-1797. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 112-113.
9. Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai : tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, Vilnius, 1997 m. rugsėjo 10-12 d. – Vilnius, 1999. – 376 p.: iliustr.
10. Vilniaus Gaono ir jidiš kultūros pėdsakai Vilniuje. Virtualus istorinis Vilnius [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2010-07-19]. Prieiga per internetą: < http://www.viv.lt/vilniaus_fenomenai/vilniaus_gaonas >.
11. Žydų gatvėje – paminklas Vilniaus Gaonui. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1997, rugs. 13, p. 3.
12. Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture = Vilne: ondenkerter fun der jidišer gešichte un kultur. –  2nd ed. –  Vilnius, 2006, p. 12.
13. Znajdzilowska, Barbara. Pomnik istniał  juź w 1959 roku…– Iliustr. // Kurier Wileński. – 1997, 13 września, p. 1-2.
14. Аграновский, Генрих.  Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима : памятные места еврейской истории и культуры : путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 42-45, 572-573 ir kt.
15. Аграновский, Генрих. Литовский Иерусалим: краткий путеводитель по памятным местам еврейской истории и культуры в Вильнюсе / Генрих  Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, 1996,  p. 65.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė, Gerta Stanionytė (VAVB), 2010; 2020

Dalintis straipsniu: