Vytautas Girnius. Nuotr. iš leid.: Mūsų žodis.– 2009, Nr. 2, p. 18

1966–1972 m. mo­kė­si Vir­ba­lio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. 1972 m. ne­te­ko re­gėjimo. 1972–1975 m. mokėsi Kau­no ak­lų­jų in­ter­na­ti­nėje mo­kyk­loje, 1975–1978 m. – Vil­niaus A. Jo­ny­no ak­lų­jų ir silp­na­re­gių in­ter­na­ti­nė­je mo­kyk­lo­je. Jau mo­kyk­lo­je iš­ryš­kė­jo V. Gir­niaus sporti­niai su­ge­bė­ji­mai. 1981–1986 m. stu­di­ja­vo Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te (da­bar Šiaulių uni­ver­si­te­tas), įgijo tif­lo­pe­da­go­go diplomą [2].

Svarbiausią vie­tą V. Girniaus gy­ve­ni­me už­i­ma spor­tas. Jo pa­mėg­tos spor­to ša­kos: leng­vo­ji at­le­ti­ka, plau­ki­mas, sun­ku­mų kil­no­ji­mas, golbo­las. Jis yra žy­miau­sias ne­re­gys spor­ti­nin­kas Lie­tu­vo­je, daugkartinis Europos, Pasaulio lengvosios atletikos čempionatų ir penkių Parolimpinių žaidynių dalyvis ir trijų Parolimpinių žaidynių medalių laimėtojas [1]. V. Girniaus Parolimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai: 1988 Seu­las (Pie­tų Ko­rė­ja) – auk­so me­da­liai už ie­ties me­ti­mą (pa­ge­rin­tas pa­sau­lio re­kor­das) ir už pen­kia­ko­vę; 1992 Bar­se­lo­na (Is­pa­ni­ja) – si­dab­ro me­da­lis už pen­kia­ko­vę; 1996 At­lan­ta (JAV) – si­dab­ro me­da­lis už ie­ties me­ti­mą. Šeš­tą kar­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se V. Girnius da­ly­va­vo kaip Lie­tu­vos pa­ro­lim­pi­nio ko­mi­te­to va­do­vas.
V. Girnius rūpinasi ne­į­ga­lių­jų spor­to or­ga­ni­za­vi­mu ir plė­to­ji­mu. 1992 m. įkū­rė Kau­no mies­to ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių spor­to klu­bą „Svei­ka­ta“. 1990–2004 m. – Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to federacijos vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­rys, nuo 2004 m. – vi­cep­re­zi­den­tas, 1996–2005 m. – Lietuvos pa­ro­lim­pi­nio ko­mi­te­to Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­rys. Nuo 2005 m. – Lie­tu­vos parolimpinio ko­mi­te­to pre­zi­den­tas.

Už aukš­tus spor­ti­nius pa­si­e­ki­mus yra ga­vęs vals­ty­bi­nius ir vy­riau­sy­bi­nius ap­do­va­no­ji­mus. 1992 ir 1996 m. V. Girnius ap­do­va­no­tas Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to prie Lietu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės me­da­liais už aukš­tus spor­to pa­si­e­ki­mus. 1996 m. ap­do­va­notas  Di­džio­jo Ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no II­I laips­nio or­di­nu. 1997 m. jam įteik­tas  Gar­bin­gos ko­vos („Fair play“) lau­rea­to pri­zas [2].

Apie Vytauto Girniaus  sportinius pasiekimus pasakojama žurnalisto  Vytauto Žeimanto knygoje „Lietuvos parolimpinis sportas 1991–2011 m.“ [4]. Sportininko biografija pateikiama leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje“ [1], „Lietuvos sporto enciklopedijoje“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius, 2001. T. 6), yra informacijos periodinėje spaudoje ir internete.

Vilniuje esančiame Lietuvos aklųjų istorijos muziejuje (Skroblų g. 10) saugomos V. Girniaus nuotraukos. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriuje (Skroblų g. 10) yra spaudinių apie žymų sportininką.

Literatūra ir šaltiniai

1. Girnius Vytautas: [lengvaatletis, g. 1959 02 04] // Kas yra kas Lietuvoje.– Kaunas, 2006. – P. 564.
2. Girnius Vytautas: [lengvaatletis, g. 1959 02 04]. – Portr. // Lietuvos sporto enciklopedija. – Vilnius, 2010. – [T.] 1. – P. 398.
3. Valentukevičius, Juozas. Vytautas Girnius // Tiflologinis kalendorius 2009 metai: Lietuvos aklųjų gyvenimo datos. – Vilnius, 2008, p. 30-33.
4. Žeimantas, Vytautas. Lietuvos parolimpinis sportas 1991–2011 m. – Vilnius, 2012, p. 11, 48, 66.

Parengė: Ina Praprovienė (LAB), 2016