Zalmanas Reizenas

Zalmanas Reizenas. Nuotr. iš kn.: XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2007, p. 176.

Zalmanas Reizenas. Nuotr. iš kn.: XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2007, p. 176.

Z. Reizenas gimė Koidanove (Baltarusija), paaugęs išvažiavo į Vinicą (Ukraina). Jo išsilavinimu nuolat rūpinosi tėvas, kuris supažindino sūnų su hebrajų pasaulietine ir religine literatūra. Nuo pat vaikystės domėjosi jidiš kalba. Z. Reizenas baigė Minsko gimnaziją. 1915–1939 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Keletą metų mokslininkas vadovavo Žydų literatų ir žurnalistų sąjungai. 1928 m. dalyvavo PEN klubo kongrese Vienoje, skaitė pranešimus JAV ir Argentinoje. Buvo vienas iš Žydų mokslo instituto (JIVO) steigėjų ir vadovų. 1939 m., kai buvo pasirašytas Maskvoje Molotovo-Ribentropo paktas, laikraštyje aštriai jį sukritikavo. Raudonajai armijai įžengus į Vilnių, buvo suimtas. Suėmimo priežastys niekada nebuvo paaiškintos [1, 3, 9]. Ilgus metus bandymai išsiaiškinti mokslininko likimą per Lietuvos ambasadą Amerikoje ir kitais keliais buvo nesėkmingi. Manyta, kad Z. Reizenas žuvo pakeliui į įkalinimo vietą [3]. Lietuvos valstybinio žydų muziejaus vyr. fondų saugotojos Rozos Bieliauskienės surinktais duomenimis, Z. Reizenas buvo išvežtas į Rusijos gilumą ir 1941 m. birželį sušaudytas. Mokslininko kapo vieta nežinoma [2, 4, 8].

Z. Reizenas buvo puikus vertėjas. Būtent jo dėka daugelis pasaulinės literatūros kūrinių pasirodė jidiš kalba. Mokslininkas yra daugelio žydų filologijos knygų straipsnių autorius. Parašė keletą knygų jidiš kalba: „Filologiniai raštai“ („Filologisze szriftn“, 1926), „Nuo Mendelssohno iki Mendele‘s“ („Fun Mendelssohn bis Mendele“, 1927). Kartu su broliu rašytoju Abraomu Reizenu parengė jidiš kalbos gramatiką (1908) ir žydų literatūros chrestomatiją bendrojo lavinimo mokykloms (1939). Svarbiausias Z. Reizeno veikalas – keturių tomų „Jidiš literatūros, spaudos ir filologijos žodynas“ („Leksykon fun der jidiszer literatur, prese un filologie“, Vilnius, 1926–1929), kuriame sukaupta be galo daug informacijos apie žydų literatūrą, spaudą ir filologijos mokslus [5, 8, 9].

Literatūros apie Z. Reizeną yra nedaug. Trumpą mokslininko biografiją lietuvių kalba galima rasti „XX a. Lietuvos žydų enciklopediniame žinyne“ [3], leidinyje „Garsūs Lietuvos žydai“ [4], literatūrologo, poeto, publicisto Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [8], lietuviškose enciklopedijose [5, 6]. Vertingos informacijos apie mokslininką pateikiama Živilės Kriaučiūnienės straipsnyje, išspausdintame laikraštyje „Diena“ [2]. Z. Reizenas minimas amerikiečių istorikės, rašytojos Lucy S. Dawidowicz knygoje „Iš tos vietos ir laiko: atsiminimai, 1938–1947“ [1].
Rusų kalba apie Z. Reizeną rašoma muziejininkų Genricho Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) turistams skirtuose vadovuose „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель“ [9], „Литовский Иерусалим: краткий путеводитель по памятным местам еврейской истории и культуры в Вильнюсе“ [10].

1915 m. Z. Reizenas apsigyveno Vilniuje, Didžiosios Pohuliankos gatvės 17 name (dabar J. Basanavičiaus g. 17). Dėstė Žydų mokytojų seminarijoje, įvairiuose kursuose. 1925 m. buvo vienas iš Žydų mokslo instituto (JIVO) steigėjų, 1927–1933 m. – vienas iš vadovų. 1928–1932 m. mokslininko bute veikė Vilniaus PEN klubas [3, 4, 9]. Iki 1919 m. buvo laikraščio „Letzte Najes“ bendradarbis [2], 1919–1939 m. – žydų dienraščio „Vilner Tog“ („Vilniaus diena“) redaktorius, leido žurnalą „Yidishe Filologi“ („Jidiš filologija“). Savo straipsniuose aktyviai populiarino jidiš kalbą ir kultūrą [3, 4, 9]. 1927 m. Z. Reizenas atstovavo Vilniaus žydams per lietuvių tautinio judėjimo veikėjo ir ideologo, Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus laidotuves, Vilniaus žydų kultūrinių organizacijų vardu prie kapo pasakė atsisveikinimo kalbą. Lietuvai netekus Vilniaus, dienraštyje „Vilner Tog“ mokslininkas rašė prolietuviškus straipsnius, užjautė persekiojamus Vilniaus krašto lietuvius, todėl buvo persekiojamas lenkų valdžios. 1928 m. buvo suimtas ir du mėnesius praleido kalėjime. Aštriai pasisakė Z. Reizenas ir prieš Maskvoje pasirašytą Molotovo-Ribentropo paktą. 1939 m. Raudonosios armijos daliniams įžengus į Vilnių buvo suimtas ir kalintas Naujojoje Vilnioje [2, 8].

2011 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje, ant namo J. Basanavičiaus g. 17 (Naujamiesčio seniūnija), Z. Reizeno atminimui atidengta memorialinė lenta (skulpt. Mindaugas Šnipas). Lentoje iškaltas įrašas lietuvių ir jidiš kalbomis: „Šiame name gyveno žymus mokslininkas Zalmanas Reizenas (1887–1939), vienas iš JIVO įkūrėjų, dienraščio „Vilner Tog“ redaktorius ir leidėjas“ [7].

 Literatūra ir šaltiniai

1. Dawidowicz, Lucy S. Iš tos vietos ir laiko: atsiminimai, 1938–1947. – Vilnius, 2003, p. 86-87, 194, 225-226.
2. Kriaučiūnienė, Živilė. Žydams Vilnius visada buvo Lietuvos sostinė: [apie žydų filologą, literatūros istoriką Z. Reizeną, 1887–1941]. – Portr. // Diena. – 1995, kovo 11, p. 11.
3. Reizenas Zalmenas: [biografija]. – Portr. // XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2007. – P. 176.
4. Zalmanas Reizenas 1887–1941: žymus jidiš filologas, periodinių leidinių redaktorius, vienas iš Žydų mokslo instituto steigėjų ir vadovų, žurnalistas, „Vilniaus diena“ (Vilner Tog) redaktorius. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 86.
5. Reizenas Zalmenas // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1982. – T. 9, p. 374.
6. Reizenas Zalmenas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 56.
7. Rumša, Jonas. Lietuva pagerbė Holokausto aukomis tapusių savo gyventojų atminimą: [taip pat apie memorialinės lentos atidengimą žydų filologui Zalmanui Reizenui]. – Iliustr. // Tautinių bendrijų naujienos. – 2011, Nr. 4, p. 1, 4-6.
8. Venclova, Tomas. Reizenas Zalmanas: [biografija]. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 252-253.
9. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 456.
10. Аграновский, Генрик. Литовский Иерусалим: краткий путеводитель по памятным местам еврейской истории и культуры в Вильнюсе / Генрик Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, 1996, p. 55-56, 57-58.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2015; 2019

 

Dalintis straipsniu: