Antakalniai – kaimas Dūkštų seniūnijoje, 7 km nuo Dūkštų.

Kaime gyvena 48 žmonės (2021) [1].

Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, Antakalniai yra padarytas iš aiškiareikšminių lietuviškų bendrinių žodžių fiziologinės kilmės vietovardis [2].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Antakalnius informacijos beveik nėra. Kaimas tik minimas leidiniuose „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej“ (Warszawa, 1938, T1), „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ“ (Вильна, 1905) bei 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [3].

Spendžiant iš to, kad gyvenvietė minima dar XIX a. šaltiniuose – tai pakankamai senas kaimas [3]. Yra žinoma, kad 1905 m. Antakalniuose gyveno 158 žmonės [1].

Antakalnių kaimę gimė poetė Helena Subotovič. Yra išleisti jos poezijos rinkiniai „Z mojej ziemi“ („Iš mano žemės“) [5] ir „Gdzie Wilia płynie cicha jak łza…“ („Kur Neris teka tyki kaip ašara…“) [4] H. Subotovič vadinama Vilnijos kraštovaizdžio portretiste. Dauguma jos eilėraščių – tai peizažinė lyrika. Jie skirti gimtajam kraštui.

Literatūra ir šaltiniai

1. Antakalniai [interaktyvus] 2022. [žiūrėta 2025-12-03]. Prieiga per internetą:<https://lt.wikipedia.org/wiki/Antakalniai_(Vilnius)>.
2. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 17.
3. Antokolce // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1880. – T. I (Aa–Dereneczna), p. 35; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XV_cz.1/35>.
4. Subatovič, Helena. Gdzie Wilia płynie cicha jak łza…: [wiersze]. – Wilno, 2008. – 292 p.: iliustr.
5. Subatovič, Helena. Z mojej ziemi :[wiersze]. – Bialystok, 1996. – 62, [1] p.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2026