Kaimas Bezdonių seniūnijoje, 3 km į šiaurės rytus nuo Bezdonių. Kaimą supa miškai. Anksčiau ši gyvenvietė vadinosi Bezdonys I-ieji.

Arvyduose gyvena 278 žmonės. Iš jų 136 – vyrai ir 142 – moterys (2013 m.) [5].

Veikia ekologinės gamybos žuvininkystės ūkis UAB „Arvydai“.

Vertingos istorinės informacijos apie Arvydus yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [14], leidinyje „Wileńska encyklopedia“ [16], Bronio Kvyklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [7]. Turistinės informacijos apie šią vietovę galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose: „Lietuvos keliais“ [9], „Po Lietuvą“ (Vilnius, 2002 m.), „Kelionės iš Vilniaus“ (Vilnius, 2005 m.) bei Varšuvoje (Lenkija) išleistame leidinyje „Litwa: Podróż sentymentalna“ [15]. Apie Arvydų dvarą rašomą Ingridos Semaškaitės knygoje „Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai“ [10] bei 2015 m. išleistame iliustruotame žinyne „Lietuvos dvarai ir pilys“ [2]. Apie žydų žudynių vietą šiame kaime rašoma Arūno Bubnio leidinyje „Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m.“ [3] Josifo Levinsono parengtame leidinyje „Skausmo knyga“ [11], taip pat knygose „Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944“ [8] ir „Holokausto Lietuvoje atlasas“ [3].

Arvydų (Bezdonių) dvaras žinomas nuo viduramžių. Čia plačiuose apylinkės miškuose mėgo medžioti pats Jogaila. Žygimantas Senasis dvarą dovanojo tuometiniam pinigų kalėjui Ulrichui Hozijui (1455–1535), o 1609 metais jo sūnus perdavė jį jėzuitams. Tuo metu čia lankydavosi garsus poetas Motiejus Sarbievijus (1595–1640). Iš tolo matydavosi bordo spalvos klasicizmo dvaro rūmai su išdidžiai iškilusiu Lietuvoje itin reto – Belvederio tipo bokštu. Šalia dvaro – seni tvenkiniai [2, 9, 14].

Dabar dvaras yra privati nuosavybė. 2002 metais jį įsigijo žinomas Lietuvos prodiuseris „AXX“ festivalio-konkurso įkūrėjas Mindaugas Vosylius. Griuvę rūmai, tarsi feniksas, vėl prisikėlė visu savo grožiu ir ištaigingumu. Naujas savininkas dvarą pavadino „Villa Mindoza“ [4, 11].

Antrojo pasaulinio karo metu (1941 m. liepos 9 d.) Arvyduose buvo nužudyta ir užkasta apie 300–350 Vilniaus geto žydų.

Nuo 2015 m. žydų žudynių vieta ir kapas Arvyduose įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip Lietuvos nacionalinės reikšmės istorinis memorialinis paminklas [13].

Netoli Arvydų yra tarybinių karo belaisvių ir taikių gyventojų, nužudytų hitlerininkų 1941–1944 metais broliški kapai. Ten yra pastatytas paminklas. Paminkle iškalta dailininko, grafiko Stasio Krasausko graviūra iš ciklo „Amžinai gyvi“ [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Arvydai = Арвидай. – Iliustr. // Atminimo knyga = Книга памяти = Gedenkbuch. – Vilnius, 2006. – P. 63.
2. Arvydų dvaras // Lietuvos dvarai ir pilys: [iliustruotasis žinynas] / [sudarytojai Vytautas Kandrotas ir dr. Ingrida Veliutė]. – Iliustr. – Kaunas, [2015]. – P. 122-123.
3. Bubnys, Arūnas. Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m. – Vilnius, 2011. – p. 36.
4. Bušinskaitė, Lina. Senovinis dvaras virto meno kūriniu: [apie „AXX“ festivalio įkūrėjo M. Vosyliaus sumanymą įsigyti ir atnaujinti Arvydų-Bezdonių dvarą (Vilniaus r.) bei jo įgyvendinimą]. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, liep. 23, p. 7-8.
5. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2015-09-24, p. 312]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
6. Holokausto Lietuvoje atlasas. – Vilnius, 2011. – P. 300.
7. Kviklys, Bronius. Bezdonių apylinkės. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 190.
8. Masinės žudynės Lietuvoje 1941-1944. – Vilnius, 1973. – D. 2. – p. 413.
9. Semaška, Algimantas. Arvydai // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 620.
10. Semaškaitė, Ingrida. Arvydai: Vilniaus rajonas // Semaškaitė, Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai. – Iliustr. – Vilnius, [2008]. – P. 370-372.
11. Skausmo knyga = The book of sorrow. – Vilnius, 1997. – p. 188.
12. Vosylius, Mindaugas. Vaiduoklių dvaras: [pokalbis su Arvydų-Bezdonių dvaro (Vilniaus r.) šeimininku, prodiuseriu Mindaugu Vosyliumi / užrašė] Aistė Stonytė. – Iliustr. // MM. – 2008, Nr. 7, p. 78-85.
13. Žydų žudynių vieta ir kapas [Arvydų k., Bezdonių sen., Vilniaus r; u. k. 39076]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
14. Bezdany // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich: [yra informacijos apie Arvydų dvarą]. – Warszawa, 1880. – T. 1 (Aa-Dereneczna). – p. 187-188; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/163>.
15. Jackiewicz, Mieczysław. Arvydai // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 129.
16. Orwidowo (Arvydai) // Wileńska encyklopedia (1939-2005). – Warszawa, 2007. – P. 427-428.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2016