Bajorai – kaimas Avižienių seniūnijoje, 8 km nuo Vilniaus. Pietinė kaimo dalis priklauso Vilniaus miestui.

Bajorai – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 945 žmonės (2021 m.) [1].

Bajorų kaime gimė Miroslava Bartoševič (Bartoszewicz) (g. 1981 m.). 2018 m. išleista pirmoji jaunosios poetės eilėraščių knyga „I pieśń gdzieś leci ode mnie echowa…“ [6]. M. Bartoševič yra baigusi Vilniaus pedagoginį institutą. 2007–2017 m. dirbo Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje.

Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, vietovardis Bajorai – tai asmenvardinis oikonimas, sietinas su žmonėmis, kurie yra gyvenę, valdę arba įkūrę šią vietovę [5].

Apie Bajorus rašoma „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [2], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [3]. Kaimas minimas 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [7], Jono Jurkšto knygoje „Vilniaus vietovardžiai“ [4]. Apie stebuklingą akmenį su dubenių rašo Vykintas Vaitkevičius knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [5].

Bajorų gyvenvietė įsikūrė 1810 m., priklausė Verkių dvarui. XXI a. pr. pradėjo plėstis kaip Vilniaus priemiestis.

Yra žinoma, kad 1931 m. Bajorų kaime buvo 53 namai, kuriuose gyveno 347 žmonės [9].

1980 m., miške ties kaimo riba, rastas akmuo su dubenių įtrauktas į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [5].

Miroslava Bartoševič yra sukūrusi eilėraščių, skirtų Bajorams: „Bojary“, „Moja wieś“ [6, p. 23, 33]. Bajorų kaimą mini eilėraštyje „Październik“ Vilniaus krašto lenkų poetas Henrikas Mažulis [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2026-03-17]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=d29f7ead-91fc-4259-94b6-b0ef3f7dc870#/>.
2. Bajorai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 145.
3. Bajorai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T.14, p. 165.
4. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 11.
5. Vaitkevičius, Vykintas. Bajorai, Avižienų s-ja. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P.49.
6. Bartoszewic, Mirosława. I pieśń gdzieś leci ode mnie echowa…: [wiersze] / Mirosława Bartoszewicz. – Vilnius, 2018. – 36 p.: iliustr.
7. Bojary // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1900. – T. 15. D.1.( Abablewo-Januszowo). – p. 188; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XV_cz.1/188>.
8. Mażul, Henryk. Październik: wiersz // Henryk, Mażul. Co jawa, co sen. – Wilno, 2022. – P. 67.
9. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej. – Warszawa, 1938. – T. I: Województwo wileńskie, p. 73; Prieiga per internetą: <https://pbc.biaman.pl/dlibra/publication/7950/edition/7592/content>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017, 2026.

.