Belezai

Belezai yra Pastrėvio seniūnijoje, apie 3,5 km į rytus nuo Pastrėvio. Belezų kaimu baigiasi Dzūkija [8].

Kaime yra du nedideli ežeriukai – Tilvikinis ir Užpurvio ežeras, šiaurėje Belezai ribojasi su Pipiriškių mišku.

Belezų kaime gyvena 20 žmonių: 10 vyrų ir 10 moterų (2021) [6].

Kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės vietovardis, greičiausiai kilęs iš baltarusiško asmenvardžio Беляза, Белязо arba lenkiškos pavardės Beleza, Belezina [3].

Gyventojai pasakoja, jog Belezų kaimo pavadinimas kilęs iš pavardės: vyko karai, čia stovėjo armija, kurios vadas buvo Beleš [4].

Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [4] užrašyti keli Belezų kaimo gyventojų pasakojimai, legendos apie šį kaimą ir jo istoriją, gyventojus, įvykius. Pateiktos senų žemėlapių kopijos. Pasakojimus surinko ir užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.

Belezų kaimo teritorijoje yra net dvi kultūros paveldo apsaugos zonos. Vakarinėje dalyje, vos už kaimo ribos, yra Pipiriškių, Pasamanės piliakalnio su gyvenviete kompleksas [7], o rytinėje dalyje į kaimo teritoriją patenka dalis Toleikių senovės gyvenvietės [9].

2015 m. vasarį, Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio metu, buvo rastas Belezų piliakalnis, vietinių gyventojų dar vadinamas Napoleono kepure [10].

Kaime taip pat yra trys akmenys – tai trijų riedulių (dviejų gneisų ir vieno granito) grupė, iš kurių didžiausias – 2 metrų ilgio [2].
2017 m. rugsėjo 27 d. didysis Belezų akmuo paskelbtas saugomu Elektrėnų savivaldybės geologinio gamtos paveldo objektu.

Literatūra ir šaltiniai

1. Augustauskas, Jonas. Verti dėmesio mūsų akmenys // Elektrėnų kronika. – 2005, lapkr. 4–10, p. 7.
2. Baltrūnas, Valentinas. „Semeliškių apylinkių geomorfologija, paleogeografija, geologiniai ištekliai ir geopaveldas“ / Valentinas Baltrūnas; Bronislavas Karmaza // Lietuvos lokaliniai tyrimai: Geologija. – Vilnius, 2013. – P. 1–18; Prieiga per internetą: <http://www.llt.lt/pdf/semeliskes/semeliskes-1_gamta-2012.pdf>.
3. Belezai // Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius, 2008. – T. 1, p. 422.
4. Belezai: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 207–210Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-pastrevio-seniunija/>.
5. Dakanis, Bronius. Toleikių senovės gyvenvietė // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 58.
6. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
7. Pipiriškių, Pasamanės piliakalnis su gyvenviete. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/c318dd7a-11c2-4706-9b87-22177a8d9551>.
8. Tidikienė, Laima. Pastrėvio seniūnija // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 409–432.
9. Toleikių senovės gyvenvietė. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7327a654-2f1c-4b9e-a48c-46500c89efde>.
10. Vaitkevičius, Vykintas. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei. Alkas.lt [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <http://alkas.lt/2015/02/10/v-vaitkevicius-atrastas-naujas-piliakalnis-lietuvos-karzygiu-garbei/>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016, 2022.