Kaimas Vilniaus rajone, Bezdonių seniūnijoje, šalia šiaurinės Vilniaus miesto savivaldybės ribos. Kaimas įsikūręs kairiajame Neries krante. Iš visų pusių, išskyrus vakarų, yra apsuptas Nemenčinės miško. Vietiniai gyventojai kaimą dar vadina Vilkiškiais.

Ties Bilkiškėmis Neryje yra kelios rėvos. Sielininkai turėję savų apeigų ir tikėjimų, susijusių su šiuo rėvų ruožu. Aplink atsiveria vaizdingos atodangos. Išlikusi tradicinės architektūros sodyba su daržine, tačiau aplink plečiasi kraštovaizdį niokojančios nausėdijos [1].

Statistikos departamento duomenimis Bilkiškių kaime gyvena 8 (2013 m.) gyventojai [2].

Daug informacijos apie Bilkiškių kaimą yra Vykanto Vaitkevičiaus „Neris: 2007 metų ekspedicija“ antroje knygoje. Ypač vertingi leidinyje pateikti vietinių žmonių prisiminimai [5]. Apie Bilkiškes pasakoja ir Liudvikas Giedraitis prisiminimų iš žygio straipsnyje „Byrų rėvų pusėje: Antaviliai–Laurai–Byrai–Bilkiškės–Byrų (Tartoko, Bratoniškių) rėvos ir atodanga Sakiškės–Miškonys“ [1]. Kaimas minimas „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1796) bei1880-1902 m. Lenkijoje išleistame žodine „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [6].
Apie esančias ties Bilkiškėmis rėvas rašė XIX a. viduryje Neries tyrinėtojas Konstantinas Tiškevičius knygoje „Neris ir jos krantai“ (Vilnius, 1992) ir geografas Česlovas Kudaba studijoje „Nerimi“ [3].
Legendų apie mitologinius, šalia kaimo esančius akmenys yra Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [4].

Kaime dar galima aptikti ir patirti reliktinį persikėlimo per upę būdą: nuo kranto iki kranto ištemptas metalinis lynas, juo rieda skriemuliukas, prie kurio grandine pritvirtinta valtis. Iki upės vidurio lynas nukaręs žemyn, tad valtis su žmonėmis, sakytum, šliaužia pakalnėn, paskui atkarpėlę pračiuožia iš įsibėgėjimo, o paskutinius keletą metrų prieš kitą krantą tenka kabliu prisitraukti. [1].

Prie Bilkiškių kaimo, Neryje yra 2 vietos, kur ankščiau gulėjo mitologiniai akmenys. Dabar šios vietos įtrauktos į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Giedraitis, Liudvikas. Byrų rėvų pusėje: Antaviliai-Laurai-Byrai-Bilkiškės-Byrų (Tartoko, Bratoniškių) rėvos ir atodanga Sakiškės-Miškonys (12-13 km). – Iliustr. // Šiaurės Atėnai. – 2014, rugs. 12, p. 10-11; Prieiga per internetą: <http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2014/01/Nr.33-1195-2014-09-12.pdf>.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2018 07 08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Kudaba, Česlovas. Nerimi. – Vilnius, 1985, p. 87.
4. Vaitkevičius, Vykintas. Bilkiškės (buv. Biriai), Bezdonių s-ja. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės. – Vilnius, 2006. – P. 49-50.
5. Vaitkevičius, Vykintas. Neris: 2007 metų ekspedicija, Kn. 2: [apie Bilkiškes – p. 120-121, 122, 124-126, 128, vietinių žmonių atsiminimai – p. 206-268]. – Vilnius, [2012] – 322, [1] p.: iliustr., faks., žml. – Tekstas liet., baltar., lenk. – Santr. angl., baltar. – Bibliogr.: p. 140-148. – R-klės: p. 300-322.
6. Bielkiszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1900. – T. 15, D. 1. (Abablewo-Januszowo). – p. 141; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XV_cz.1/141>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2018