Karmazinai – kaimas Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajono vakaruose. Įsikūrę dešiniajame Neries krante, netoli Dūkštos žiočių, Dūkštų miško pamiškėje, priklauso Neries regioniniam parkui.

Anksčiau gyvenvietę sudarė trys kaimai: Karmazinai I, Karmazinai II ir Karmazinai III.

Kaime gyvena 1 moteris (2013 m.) [2].

Apie Karmazinų pavadinimo kilmę, 1857 metais tuose vietovėse apsilankęs archeologas, etnografas grafas Konstantinas Tiškevičius (Konstanty Tyszkiewicz) savo veikale „Wilija i jej brzegi“ („Neris ir jos krantai“) rašė: „Tik spėju, jog tose pakrančių vietovėse kadaise bus gyvenę seniausi Karmazinai bajorai, kuriuos mes, kaip žinoma, karmazinais vadinome ir tuo skyrėme nuo valstiečių luomo, tiek nuo vėlesnės kilmės bajorų. Iš to, drįstu spėti, pakrantės vietos, kurios gavo tą vardą, ligi šiol Karmazinais tebevadinamos“ [14, p. 235, 20].

Bendrojo pobūdžio informacija apie kaimą pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [4]. Karmazinų vienkiemis minimas 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [16]. Apie Karmazinų piliakalnį ir pilkapynus rašoma Kultūros paminklų enciklopedijos 2-ame tome [1, 8], Visuotinės lietuvių enciklopedijos 9-me tome [5], knygoje „Lietuvos piliakalniai“ [3]. Apie Karmazinų senovės gyvenvietės, piliakalnio ir pilkapynų tyrinėjimus rašoma leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [9, 12, 13] bei Lenkijoje leidžiamose – „Viadomości Archeologiczne“ [15]. Šie objektai minimi „Lietuvos TSR archeologijos atlasuose“ ( Vilnius, 1975, 1977) bei atlase „Lietuvos piliakalniai“ (Vilnius, 2005).

Apie tai, kad šiose vietose gyventa nuo senų laikų byloje senovės gyvenvietės liekanos. Gyvenvietė datuojama I tūkstantmečio pirmąją puse. Šalia kaimo stūkso piliakalnis ir trys pilkapynai [1, 11]. Karmazinų piliakalnis, vad. Viršupiu, įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip nacionalinės reikšmės archeologinis, kraštovaizdžio ir mitologinis paminklas [6]. Šis objektas įtrauktas ir į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [14]. Karmazinų senovės gyvenvietė [10] ir Karmazinų pilkapynai (u. k. 5660, 31035, 31036) (žr.: adresu) įtraukti į kultūros paminklų sąrašą, kaip regioninės reikšmės archeologiniai paminklai.

Šalia kaimo gausu išskirtinių gamtos kūrinių: Neryje riogso akmenys „Gaidys“ ir „Šunelis“, Dūkštos pakrantėse auga Šventasis Daubų ąžuolas, atsiveria Karmazinų atodanga ir Dūkštų atodanga. Įrengtas Karmazinų pažintinis takas, stovyklavietė. Apie tako viduryje atsiveriantį vaizdą geografas Česlovas Kudaba knygelėje „Nerimi“ rašė: „Toj po Elniakampio dešinysis krantas aukštėja, iškyla statoki, papėdėje šaltiniuoti šlaitai. Upė, tarsi į juos atsimušdama, daro tą sielininkams praeityje nemalonų kampą – Velniakampį“ [10, p. 123].

2005 m. turistų pamėgta Karmazinų atodanga, remiantis LR Aplinkos ministerijos įsakymu Nr. D1-255, paskelbta valstybės saugomu gamtos paveldo objektu (žr.: adresu).

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Karmazinų pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 311.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Karmazinai: Dūkštų seniūnija. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 366-367.
4. Karmazinai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p.67.
5. Karmazinų piliakalnis ir pilkapynas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 455.
6. Karmazinų piliakalnis, vad. Viršupiu [Karmazinų k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav.; u. k. 5659]; Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-04]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
7. Karmazinų senovės gyvenvietė [Karmazinų k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav.; u. k. 5659]; Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-04]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
8. Katalynas, Kęstutis. Viršupis, Karmazinų piliakalnis // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 311.
9. Kraujalis, Rimantas. Karmazinų gyvenvietė. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – Vilnius, 2000, P. 34-35.
10. Kudaba, Česlovas. Nerimi. – Vilnius, 1985. – 167, [1] p.: iliustr., žml.
11. Vaitkevičius, Vykintas. Karmazinai, Dūkštų s-ja // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006, p. 60.
12. Vėlius, Gintautas. Karmazinų pilkapyno tyrinėjimai 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – Vilnius, 1996/97, p. 169-171.
13. Vengalis, Rokas. Karmazinų piliakalnio papėdės gyvenvietė. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – Vilnius, 2005, P. 39-42.
14. Tyszkiewicz, Konstanty. Neris ir jos krantai: hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis / Tiškevičius Konstantinas. – Vilnius, 1992. – 396, [1] p.: iliustr.
15. Cehak Hołubowiczowa, Helena. Cmentarzysko kurhanowe z VI i VII w. w miejscowości Karmazyny koło miasta Troki w Litewskiej SSR // Cehak Hołubowiczowa, Helena. Viadomości Archeologiczne. – Warszawa,1955. – Sąs. 22, p. 312-330.
16. Karmazyny // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1902. – T.15. D. 2 (Januszpol-Żyżkowo, Aleksin-Wola Justowska). – p. 59; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XV_cz.2/59>.
17. Tyszkiewicz, Konstanty. Wilija i jej brzegi = Neris ir jos krantai. Pakart. 1871 m. knygos orig. laida. – Vilnius, 2008. – XVI, 362, [1] p.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017.