Kulio kaimas yra apie 4 km į šiaurės rytus nuo Kazokiškių, kairiajame Neries krante, Grabijolų miške. Kaimas patenka į Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinio teritoriją.

Kaime gyventojų nėra.

Kaimo pavadinimas yra senovinis lietuviškas geografinis pavadinimas prie Neries.
Kūlys, kulys, kūlis, kulis turi daug reikšmių – kampas, kraštas, iškyšulys, užsukis, vingis. Pasak Vykinto Vaitkevičiaus, aiškindami kūlio kilmę Baltų ir slavų kalbose tyrinėtojai vieningos nuomonės neturi [3].

Trumpai apie Kryžkelį rašoma knygoje „Kazokiškės“ [2]. Gyventojų pasakojimai apie kaimą ir jo legendas surinkti trečiojoje mokslininkų ekspedicijos Nerimi knygoje „Neris : 2007 metų ekspedicija“ [3].

Kaime yra keletas objektų įtrauktų į Kultūros vertybių registrą (žr.: adresu).:

Kulio senovės gyvenvietės (u. k. 40976) teritorija tęsiasi palei Neries upę, į pietus nuo kaimo.
Kaime yra dalis Zabarijos pilkapių vietos (u. k. 32640) teritorijos.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-02-26]. Prieiga per internetą: <https://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45–ef4b–446f–af6a–f56e23c94519>.
2. Kryžkelis ir Kulis: [išnykę kaimai] // Kazokiškės. – Vilnius, 2009. – P. 249–250.
3. Vaitkevičius, Vykintas. [apie Kulio kaimą]. – Iliustr. // Vykintas Vaitkevičius. Neris : 2007 metų ekspedicija. – Vilnius, 2013. – Kn. 3, p. 84–85.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2017, 2019.