Kuprioniškės – kaimas Nemėžio seniūnijoje. Nuo 1996 m. vakarinė gyvenvietės dalis kartu su buvusiu dvaru priklauso Vilniaus miestui.

Tai seniūnaitijos centras, kuriame 2021 m. Statistikos departamento duomenimis gyveno 424 žmonės [3].

Įvairiuose šaltiniuose vietovės pavadinimas rašomas dvejopai: Kuprioniškės arba Kuprijoniškės. Kalbininko Jono Jurkšto teigimu, vietovardis Kuprioniškės – tai būdingas Vilniaus kraštui oikonimas, padarytas iš asmenvardžio su priesaga – išk – ir galūne – ės. Šis pavadinimas priskiriamas prie senųjų vietovardžių, kurie fiksuojami XVIII–XIX amžiaus šaltiniuose.

Vietovardis Kuprijoniškės kilęs iš vardo Kuprijonas (Kiprijonas) [Jurkštas].

Apie Kuprioniškes literatūros yra mažai. Apie šią vietovę rašoma kraštotyros leidinyje „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“ [6]. Bendro pobūdžio informacijos yra „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [4], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [5]. Apie totorių ir karaimų kapines rašoma istorikės, Vilniaus kapinių žinovės Vidos Girininkienės knygoje „Vilniaus kapinės“ [1]. Vietovardžio kilmę tyrinėja kalbininkas Jonas Jurkštas leidinyje „Vilniaus vietovardžiai“ [2]. Kaimas minimas„ Vietovardžių žodyne“ (Vilnius, 2002 m.), 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žodine „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [7], leidinyje „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ“ (Вильна, 1905), statistikos sąraše „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie“ [8]. Yra informacijos periodinėje spaudoje ir internete.

Manoma, kad XVI a. šioje vietoje buvo didiko Kuprijono Rudaminos dvaras, atitekęs jo žmonai, pagal vyro vardą vadinamai Kuprijanova [2]. XIX a. čia buvo Kuprijoniškių palivarkas ir Kuprijoniškių kaimas [4, 5]. Literatūroje minimas dokumentas, kuriame rašoma, kad 1904 m. gegužės 22 dieną Vilniaus miesto dūma nutarė paskirti Kuprijoniškėse žemės plotą totorių, tuomet vadintų mahometonais, ir karaimų kapinėms. Miesto valdyba buvo įpareigota perduoti šiuos plotus mahometonų mečetei ir karaimų namams su sąlyga, kad, panaikinus šias kapines, žemė būtų sugrąžinta miestui. Kapinių plane pažymėtas ir nedidelis plotelis už kelio priešais karaimų kapines, skirtas marijavičių kapinėms. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad pirmiausia pradėta laidoti totorių kapinių plote. 1908 m. Lietuvos dvasinė konsistorija nurodė, kad Kuprijoniškėse jau įsteigtos naujos mahometonų kapinės [1]. Šiuo metu kapinės priklauso Vilniaus miesto Naujininkų seniūnijai.

Yra žinoma, kad 1866 m. Kurioniškių palivarke gyveno 11 žmonių. Iš jų: 6 provoslavai ir 5 katalikai. Kuprioniškių kaime buvo 10 ūkių, koriuose gyveno 100 žmonių. Visi jie buvo katalikai [7].

Remiantis 1931 m. surašymo duomenimis, dvare keturiuose pastatuose gyveno 69 gyventojai. Kaime buvo 113 namų, kuriuose gyveno 636 žmonės [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Girininkienė, Vida. Totorių kapinės. – Iliustr. // Girininkienė, Vida. Vilniaus kapinės. – Vilnius, 2004, p. 166–167.
2. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 11, 14.
3. Kuprioniškės [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2025-08-30]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Kuprioni%C5%A1k%C4%97s>.
4. Kuprijoniškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 255.
5. Kuprioniškės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 442.
6. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. – P. 155.
7. Kuprianiszki (1, 2), pow. wileński // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich – Warszawa, 1831. – T. 4 (Kęs-Kutno), p. 890. Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_IV/890>.
8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej. – T. I: Województwo wileńskie – Warszawa, 1938, p. 72. Prieiga per internetą: <https://pbc.biaman.pl/dlibra/publication/7950/edition/7592/content>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2025