Labanoro regioninis parkas. -Švenčionys, [2004]. Lankstinio viršelis

Seniūnijos teritorijoje yra Labanoro regioninis parkas, įsteigtas 1992 m.[14]. Didelę parko dalį užima garsioji Labanoro giria [11]. Čia įsikūrusi Labanoro regioninio parko direkcija.

Nuo 1999 m. Labanoro regioninis parkas leidžia laikraštį „Labanoro takais“.

Seniūnijoje yra kavinė-viešbutis „Labanoras“, kelios parduotuvės, biblioteka. Plėtojamas kaimo turizmas.

Seniūnijos plotas – 227,1 km2, didžiąją dalį užima miškai. Seniūnijoje gyvena 347 žmonės [17].

Išleistas nedidelės apimties leidinys „Kultūros ir gamtos vertybės Labanoro regioniniame parke“ [8].

Barzdėnas, Jonas. Labanoro girioje. – Kaunas, 2006. Knygos viršelis

Jono Barzdėno knyga „Labanoro girioje“ – iliustruota kelionė po girią įvairiais metų laikais, supažindinanti su ten esančiais ežerais, gamtos paminklais, regioniniu parku, miško turtais [2].

Labanoras – nedidelis miestelis, esantis 37 km nuo Švenčionių, buvęs bažnytkaimis, apsuptas gražuolės Labanoro girios, įsikūręs tarp miškų ir ežerų, Labanoro regioniniame parke. Miestelis stovi Molėtų-Kaltanėnų ir Saldutiškio-Joniškio vieškelių sankryžoje, miško viduryje, 30 km į pietryčius nuo Utenos [11]. Per Labanorą teka Peršokšnos intakas Labanoras, rytuose nuo miestelio telkšo Labanoro ežeras, šiaurės vakaruose – Dumblio ežeras.

Miestelyje gyvena 74 gyventojai (2006) [25].

Apie 1893-1897 m. Labanore gyveno Petrauskų šeima, kurioje augo būsimasis dainininkas Kipras Petrauskas (1885-1968) ir kompozitorius Mikas Petrauskas (1873-1937), vėliau vargoninkavęs miestelio bažnyčioje. Visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, čia kunigavęs Aleksandras Burba (1854-1898) garsėjo lietuviška veikla tuo metu smarkiai sulenkėjusiame Labanoro krašte, užrašinėjo tautosaką [7].

Labanoro pavadinimas – vandenvardinės kilmės. Manoma, kad jis kilęs ne nuo ežero pavadinimo, o nuo užmirkusių apylinkių, kuriose apsigyveno pirmieji šios vietovės žmonės. „Laba“- lobas, dauba, „naras“ – vieta, kur labai klampu [3, 27].

Labanoro istorinės ir architektūrinės raidos studija paskelbta Algimanto Miškinio monografijoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“. Vertingos istorinės medžiagos apie Labanorą rasime Broniaus Kviklio knygose „Mūsų Lietuva“ ir „Lietuvos bažnyčios“, Lietuvoje gimusio ir iki Antrojo pasaulinio karo čia gyvenusio lenko Mečyslavo Jaloveckio (Mieczysław Jałowiecki (1876-1963) knygoje „Na skraju Imperium“ (liet. „Imperijos pakraštyje”) [28], enciklopedijose.

Pasak padavimų, senovėje šioje vietoje buvusi kažkurio iš pagonių dievų šventykla [24].
Labanoro kaimas minimas 1373 m., miestelis – nuo 16 a. pabaigos. 1568 m. Žygimanto Augusto rašte minimas Labanoro dvaras. Ilgainiui prie dvaro išaugo miestelis.
1863 m. gegužės mėnesį prie Labanoro kovėsi A. Minskio ir K. Maleckio sukilėliai [25].
1944 m. rudenį prie Labanoro veikė P. Lipinskio (Baravyko) Lietuvos partizanų būrys, platesnėje apylinkėje – Tigro rinktinė.
1965 m. buvo rastas Labanoro lobis – 14 a. 2 pusės – 15 a. pradžios sidabrinių monetų lobis, kuris dabar saugomas Švenčionių Nalšios muziejuje [25].
Labanoras visais laikais garsėjo Labanorinės atlaidais. Juos pradėta švęsti prieš 634 metus [1]. Per atlaidus Labanoro apylinkėse buvo grojama dūdmaišiu, dar vadinamu kuline su ūku arba Labanoro dūda. Tai pučiamasis muzikos instrumentas, kokių Lietuvoje reta [26].
2009 m. gruodžio 23 d. tvarkant sudegusios bažnyčios griuvėsius, buvusio didžiojo altoriaus vietoje rasta daug monetų [22].

Labanoro herbas

Labanoro kaimo sodybos išsidėsčiusios palei 5 kelius (Švenčionėlių, Molėtų – Kaltanėnų2011 m. sausio m. 12 d. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino Labanoro herbą. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Albertas Gurskas. Sidabriniame lauke juodas, ant užpakalinių kojų stovintis, šernas (iltis sidabrinė) groja raudonu dūdmaišiu, turinčiu sidabrinį pūtiklį bei dvi birbynes su juodais galais [6]

Saldutiškio-Joniškio), kurie formavo dvi kryžkeles. Mieselio užstatymas yra spindulinio plano. Labai išryškinta aikštė priešais bažnyčią. 2000 m. ištyrus Labanorą kultūros paveldo požiūriu, konstatuota, kad tai vertingas urbanistinis paveldo objektas, kuriam pasiūlyta suteikti savivaldybių reikšmės kultūros vertybės statusą [18].

Labanoro Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčia ir varpinė. -Švenčionys, [2004]. Lankstinio viršelis

Manoma, kad Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulo bažnyčia buvo pastatyta 1521-22 m. 1818-1820 m. klebono kunigo Jono Dugravičiaus rūpesčiu pastatyta nauja medinė bažnyčia , o vėliau ir varpinė. Bažnyčia buvo XIX a. pradžios liaudies architektūros pastatas [10]. Bažnyčioje ir varpinėje buvo 17 dailės paminklų [12]. Deja, 2009 m. gruodžio 21 d. naktį Labanoro bažnyčia sudegė [21].
Bažnyčios šventoriuje pastatyti medinis koplytstulpis (1971 m.) ir kryžius (1990 m. restauruotas) [16].
Netoli bažnyčios stovi varpinė. Joje yra žalvarinis varpas (aut. Johanas Samuelis Vėberis, 1805) [12].

Švenčionių rajono Labanoro regioninio parkas yra išleidęs lankstinį „Labanoro Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčia ir varpinė“ (Švenčionys, [2004]).

1901-1902 m. Labanore buvo pastatyti žydų maldos namai [10].

Labanore yra dar keletas lankytinų objektų.
Labanoro regioninio parko direkcijos pastate įsikūręs Parko muziejus, kuriame galima pamatyti Labanoro parke gyvenančių paukščių ir žvėrelių iškamšų, drugelių kolekciją, neįtikėtino dydžio vapsvų korį ir kitų gamtos eksponatų [19].
Labanoro regioniniame parke yra gamtos paminklų. Minėtinos Labanoro pušys, ypač garsi Pušis Karalienė [5]. Parkas gali pasiūlyti lankytojams įdomių maršrutų.

Apie 1930 m. Labanoro kaime buvo pastatyti du mediniai koplytstulpiai  1995 m. vienas iš jų buvo restauruotas [16].

Kaimui šventoje vietoje anksčiau stovėjo medinis kryžius. 2000 m. Adolfas Bruzgys pastatė kryžių su užrašu: „1945-47 čia gulėjo išniekinti Lietuvos partizanų kūnai“ [16].

2003 m. Labanoro regioninis parkas pastatė koplytstulpį „Tigro“ rinktinės partizanų kautynėms su NKVD kariuomene ir žuvusiems sukilėliams atminti.  Jį sukūrė ir išdrožė liaudies meistras Arvydas Cicėnas. Kautynių vieta – istorijos paveldo objektas [23, 25].
Kaimo kapinėse yra liaudies meistrų sukurtų kryžių, antkapinių paminklų.
 
Miestelyje veikia viešbutis-restoranas „Labanoras“. Jis priklauso Europinio kulinarinio paveldo tinklui. Poilsiautojams organizuojamos pažintinės išvykos po vietos apylinkes, jie supažindinami su duonos kepimu (žr. adresu:http://www.hotellabanoras.lt/apie.html).

Stanislava Pelėdaitė-Klemkienė paskyrė šiam kraštui savo eilėraščių knygą „Labanoro legendos“ [20]. Virginija Kuzmickaitė sukūrė eilių ciklą „Labanoro vizijoj: 1999“ [9]. Adolfas Bruzgys ir Vytautas Ikamas yra kelių Labanoro istorijų ir legendų autoriai [3, 4].

Nuo 1946 m. veikia Švenčionių r. savivaldybės viešosios bibliotekos Labanoro kaimo biblioteka-filialas. Jos fonde sukaupta 4 726 fiz. vnt., iš jų kraštotyros – 73 fiz. vnt. Kraštotyros kartotekoje esantys įrašai (apie 100) nušviečia bibliotekos aptarnaujamo mikrorajono istoriją, kultūrinį gyvenimą ir kt. temas [13]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Adomavičienė, Sigita. Vėl nuskambėjo giesmė Labanorui:[apie Labanorinės – Marijos gimimo šventės atsiradimą].- Iliustr. // Nalšios žinios.- 2007, rugs. 11, p. 1, 4, 7.
2. Barzdėnas, Jonas. Labanoro girioje. – Kaunas, 2006. – 144 p. : iliustr. – Santr. vok.
3. Bruzgys, Adolfas. Labanoro istorijos ir legendos.- Iliustr. – // Žeimenos krantai. – 2005, lapkr. 9, p. 1-2; lapkr. 16, p. 3. – Turinys: Bažnyčia ; Labanorinė; Labanoro dūda; Žydai ; Buteliukas su viksva ; Mokykla ; Labanoro partizanai.
4. Ikamas, Vytautas. Ar gali Maskoliukas turėti Birutės vardą? : [apie Labanoro girios ežerus]  // Lietuvos aidas – 1997, liep. 15, p. 17.
5. Isokas, Gediminas. Labanoro pušis. Ožkos akmuo. Pušis karalienė // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai.- P. 300-301.
6. Jakštas, Algis. Labanoro herbe – įžymioji dūda ir šernas [apie patvirtintą Labanoro herbą]. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2011, saus. 22, p. 9
7. Krasauskas R. Labanoras.- Parašas: R. Krs. // Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1958.- T. 14, p. 12-14.
8. Kultūros ir gamtos vertybės Labanoro regioniniame parke. – [Vilnius], [2003]. – [20] p. : iliustr.
9. Kuzmickaitė, Virginija. Iš ciklo „Labanoro vizijoj: 1999” // Šeimininkė – 2000, kovo 1, p. 7.
10. Kviklys, Bronius. Labanoras: Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčia // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 6: Kaišiadorių vyskupija ir I-V tomų papildymai, atitaisymai, vardynai, p.244-249; Prieiga per internetą: <http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=179402&psl=246>.
11. Kviklys, Bronius. Labanoro giria. Labanoras // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai.- Vilnius, 1989.- T. 2, p. 744-747 ; Prieiga per internetą:  <http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=180117&psl=744.>.
12. Labanoro bažnyčia ir varpinė: Labanoro miestelis // Kultūros paminklų enciklopedija . – T. 1, d. 2 : Rytų Lietuva. – Vilnius, 1998, p. 324-326. – Aut.: Algė Jankevičienė, Saulius Mikėnas, Algimantas Patašius, Nijolė Nevčesauskienė.
13. Labanoro kaimo biblioteka-filialas. Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus].  2008-2011 [žiūrėta 2011-01-15]. Prieiga per internetą: <http://www.svencioniuvb.lt/content/view/28/45/>.
14. Labanoro regioninis parkas [interaktyvus]. 2005-2011 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.labanoroparkas.lt/>.
15. Labanoro regioninis parkas. – Iliustr. // Lietuvos saugomos teritorijos. – [Kaunas] : Lututė, 2006. – P. 176-181.
16. Labanoro seniūnija // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas. – Vilnius, 2003. – P. 31-38.
17. Labanoro seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2015 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?-1268147628>.
18. Miškinis, Algimantas. Labanoras: [miestelio istorija ir urbanistika]. – Iliustr., schem. – Bibliogr.: 80 pavad. // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės = The Lithuanian urban heritage and its values. – Vilnius, 2005. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eastern Lithuania, kn. 2, p. 427-434.
19. Pauliukaitė, Genovaitė. Švenčionių krašto perlas – Labanoras.- Iliustr. // Kontrastai.- 2006, spal. 6-19, priedas „Keliaukime“, p. 1.
20. Pelėdaitė-Klemkienė, Stanislava. Labanoro legendos : [eilėraščiai]. – Kaunas, 2009. – 127, [1] p.
21. Poligienė, Svetlana. Bažnytinės tekstilės inventorizacija: Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios pavyzdys. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: išnašose // Kultūros paminklai. – [Nr.] 15 (2010), p. 157-169.
22. Remesas, Eduardas. Labanoro bažnyčios monetų kompleksas (1940/2009).- Iliustr. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais.- Vilnius, 2010, p. 471-473.
23. Striužas, Valdas. Kautynės Pagrumdoj: [apie koplytstulpį Labanoro girioje 1941 m. kariams sukilėliams]. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 2003, birž. 21, p. 3.
24.Vaitkevičius, Vykintas. Labanoras // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija.- Vilnius, 2006.- P. 295.
25.Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. [11]. – Vilnius, 2007, p. 391-392.
26. Žilevičius Z. Kulinė.- Parašas.- Z. Ž. // Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1958.- T. 13, p. 318.
27. Žukovskis, Raimundas. Trumpa istorija apie Labanoro vardą. – Turinys: Pirmieji gyventojai; Dumblės – Labanoro upelis // Labanoro takais. – 2007 ruduo, Nr. 28, p. 1.
28. Jałowiecki, Mieczysław. Na skraju Imperium ; wybór i układ tekstu Michał Jałowiecki. – Wyd. 2-e. – Warszawa, 2003. – 440, [3] p.

Parengė: Danutė Bučelienė, Aldona Mikštienė (Švenčionių SVB), 2011; 2017