Magūnų seniūnija

Magūnų seniūnijos teritorija tęsiasi į pietus nuo Pabradės miesto, už Žaliojo miško. Tai toliausiai (apie 60 km) nuo rajono centro nutolusi seniūnija, pietinis rajono pakraštys, ribojamas Neries, seniausia ir pastoviausia rajono riba su Vilniaus rajonu, pasienio ruožas su Baltarusijos Respublika [6, 14]. 

Seniūnijoje yra 35 kaimai, didesni iš jų: Magūnai (225 žm.), Prienai (309 žm.), Čerėnai (37 žm.) [4].
Seniūnija suskirstyta į 4 seniūnaitijas: Andriukėnų, Čerėnų, Magūnų, Prienų.

Magūnų seniūnijos plotas 10 115 ha. Iš jų 55% užima žemės ūkio naudmenos, 43 % – miškai, 1,3 % – vandenys, 0,7 % – kitos paskirties plotai. [12]
Seniūnijoje gyvena 736 žmonės, iš jų 373 vyrai, 363 moterys (2011) [4].

Seniūnijoje yra Algirdėnų telmologinis draustinis, Buivydžių hidrografinis draustinis, Eitūniškės telmologinis (pelkių) draustinis, Družilių, Noselėnų, Šeškynės pilkapynai, Prienų piliakalnis. Taip pat yra 13 ežerų. Teka Žeimenos ir Neries upės. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui.
Magūnų seniūnijos teritorijoje veikia UAB „Sidabriniai unguriai“, auginanti ungurius [10, 15], baldų gamybos bendrovė „Zbiga“, paštas, medicinos punktas, mokykla, 2 bibliotekos [7]. Daugiausia seniūnijos gyventojai ūkininkauja, plėtoja pirmo ir antro medienos apdirbimo, statybos verslą. Viena įmonė gamina krepšelius grybams, uogoms [10].

Magūnai – kaimas Švenčionių rajone, 10 km į pietus nuo Pabradės, prie Baltarusijos sienos, seniūnijos centras. Sovietų okupacijos metais buvo apylinkės centras [7].

Kaime gyvena 396 žmonės (2007) [7].

Magūnuose veikia mokykla, vienintelė rajone, kur mokymas vyksta lenkų kalba [2]. Yra pensionatas „Magūnų savarankiško gyvenimo namai“ žmonėms su psichikos negalia bei onkologijos ligoniams [3]. Magūnų vardą garsina ansamblis „Magunianka“, gavęs ne vieną apdovanojimą už nuopelnus krašto kultūrai [5, 13].

1916-1945 m. Magūnuose veikė pradinė mokykla [7].

1992 m. kaimo rytinėje dalyje Jano Komiškos rūpesčiu pastatytas medinis 6 m aukščio kryžius (aut. Liongin Šadenec, Genadij Šavlis) [9].
1999 m. kaimo centre seniūnijos rūpesčiu buvo pastatytas medinis kryžius (aut. Genadij Šavlis) [9].
Yra neveikiančios Magūnų kapinės [11].
Magūnuose kuriasi kaimo turizmo ir pramogų centras, kur auginami stručiai, avys, ožkos [1].

Nuo 1952 m. veikia Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Magūnų kaimo biblioteka. Bibliotekos fonde sukaupta 4 141 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro 29 fiz. vnt. dokumentų. Kraštotyros kartotekoje yra daugiau kaip du šimtai kortelių [8]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Demidova, Pranė. Magūnuose kursis kaimo turizmo ir pramogų kompleksas // Nalšios žinios.- 2007, birž. 8, p. 3.
2. Demidova, Pranė. Magūnuose puoselėjama gimtoji kalba, tautos kultūra : mūsų kaimai. – Iliustr. // Nalšios žinios. – 2007, spal. 9, p. 4.
3. Demidova, Pranė. Sugrįžusi prasmė gyvenimo džiaugsmu [apie Magūnuose įrengtą pensionatą „Giedra”]. – Iliustr. // Nalšios žinios. – 2007, rugpj. 24, p. 1, 2.
4.Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm?lang=lt#sven_r>.
5. Mačerauskienė, Janina. Apdovanojimas, kurį vadovė po gabalėlį norėtų išdalinti: [apie ansamblio „Magunianka” trisdešimties metų jubiliejų ir nominaciją]. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2008, birž. 11, p. 6.
6. Magūnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.- Vilnius, 1968. – T. 2, p. 491.
7. Magūnai // Visuotinė lietuvių enciklopedija.- Vilnius, 2008.- T. 14, p. 33.
8. Magūnų kaimo biblioteka-filialas. Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2008-2010 [žiūrėta 2010-12-20-]. Prieiga per internetą <http://www.svencioniuvb.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/filialai/47-magunu-kaimo-biblioteka-filialas>.
9. Magūnų seniūnija. – Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas. – Vilnius, 2003. – P. 39-44.
10. Magūnų seniūnija // Švenčionių rajono ekonominės ir verslo plėtros programa iki 2007 m.- Švenčionys, 2002. – P. 78-79.
11. Magūnų seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2015 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/lit/Magunu_seniunija/3421>.
12. Magūnų seniūnija // Tūkstantmečio knyga.- Kaunas, 2000.- T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 270-271.
13. Petkevič, Olga. „Magunianka” – Pasaulio folkloro ansamblių dalyvė : [apie Magūnų klubo etnografinį ansamblį] // Žeimenos krantai – 1996, liep. 27, p. 4.
14. Seniūnaitijos. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2015 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?3975078957>.
15. Ždanovič, Zigmunt. Unguriai iš Magūnų užkariauja Europą : unikalus žuvininkystės kompleksas Švenčionių rajone. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2009, liep. 23-29, p. 2.

Parengė: Danutė Bučelienė, Aldona Mikštienė (Švenčionių SVB), 2010; 2017