Melkys – kaimas Maišiagalos seniūnijoje, 10 km į rytus nuo Maišiagalos, 3 km į pietvakarius nuo Pikeliškių. Kaimą supa raistingi miškeliai (Giedraitiškių, Dabravolės pelkės), pietuose telkšo Melkio ir Taučiliškių ežerai.

Melkyje gyvena 25 žmonės (2021 m.) [1].

Veikia 2016 m. įkurta privati, holistiniu mokymu pagrįsta Melkio mokykla ir vaikų darželis. Gamtos apsuptyje įsikūrusioje mokykloje vadovaujamasi nuostata, kad ugdymo įstaigoje dėmesys pirmiausia turi būti skiriamas žmogui, jo vidiniam pasauliui, asmeninėms duotybėms, ir tik po to konkrečioms žinioms, įgyjamoms kartu su dėstomais dalykais [2].

Neaišku, ar kaimo vardas kilo nuo ežero, ar atvirkščiai. Pavadinimas neaiškios kilmės. Gali būti, kad ankstesnė lytis buvo Mielkys. Galbūt sietinas su latv. milka („kresna moteris, stambus šuo; sukčius, apgavikas, mulkis“) ar latv. milkāss („didelis, stambus žmogus“) [4].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Melkį informacijos labai mažai. Šiek tiek duomenų iš kaimo istorijos yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [3]. Apie kaimo pavadinimo kilme rašoma Aleksandro Vanago „Lietuvių hidronimų etimologinis žodyne“ [4]. Gyvenvietė minima I. Goškevičiaus leidinyje „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ“ (Вильна, 1905) bei statistikos sąraše „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie“ (Warszawa, 1938, p. 71). Apie Raudonosios balos telmologinis draustinį rašoma „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [3]. Šiek tiek informacijos yra internete.

Yra žinoma, kad 1885 m. Melkio kaime buvo 8 namai, 51 gyventojas. Melkio palivarke gyveno 28 žmonės. Visi jie buvo katalikai [5].

Kaimo pietuose yra pelkė Raudonoji bala, kuri 1974 m. buvo paskelbta botaniniu draustiniu-spanguolynu. Dabar tai valstybinis Raudonosios balos telmologinis draustinis. Pelkėje yra kelios salos, kuriose prieglobstį randa briedžiai, šernai, barsukai, lapės [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2024-02-09]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/2021_m._Lietuvos_gyventoj%C5%B3_sura%C5%A1ymas>.
2. Melkio mokykla [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2024-02-09]. Prieiga per internetą: <https://melkiomokykla.lt/>.
3. Raudonoji bala // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 516.
4. Vanagas, Aleksandras. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, 1981, p. 210.
5. Miełki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1885. – T. 6 (Malczyce-Netreba), p. 344; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_VI/344>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2024